Šiaip, tai tik popierėlis žymintis kokio tai darbo pagamintos produkcijos vertę. Bet dirbti nori ne visi, o naudotis darbo vaisiais – daugelis. Svetimos naudos grobimo patys primityviausi būdai – tai vagystės, grobimai, korupcija ir revoliucijos su nacionalizacija bei genocidiniais karais.
Tačiau šiandien turime dar vieną labai pelningą darbo naudos pasisavinimo būdą – tai bankrotą ir krizę. Bankrotas – tai daugiau ar mažiau aiškus grobimo būdas – MMM piramidė ypatingai akivaizdžiai tai pademonstravo, tačiau su krizėmis kol kas dar sėkmingai „žaidžiama“ ir „žaidžiama“ pasauliniu mastu!!!
Tiesą pasakius, Islandija jau perprato šio sukto finansinio „žaidimo“ taisykles ir griebėsi atitinkamų priemonių gelbėtis nuo pasaulinio grobiko: atsisakė mokėti bankines skolas ir į teisiamųjų suolą pasodino visą savo vyriausybę!!! Nes tik nelojali vyriausybė sudaro sąlygas pasauliniams grobikams.
Na, o Lietuva – atvirkščiai – A. Kubilius už tai gavo ES apdovanojimą kaip „krizės suvaldymo“ nuopelną, kad ir valstybės praskolinimo keliu! Tai yra, krizės pasekmių suvertimą ne tik ant pensininkų kupros, bet ir skolų išmokėjimą ateityje jų vaikų vaikaičiams!!!
Tai argi neverta būtų žinoti tai, ką žino Islandija ir pakartoti jų preventyvines priemones, kad apsaugoti nuo skolų vaikaičius ir susigrąžinti emigravusius vaikus?!
Kai sakoma, kad tai pasaulinė krizė ir mes tiesiog kartu su visais kenčiame – netiesa. Smetonmečiu buvo sugebėta ne tik išvengti krizės pasekmių ir skolų, bet dar ir išsaugoti aukso atsargas. Taigi, vertėtų pasidomėtai kaip tai padarė tarpukario vyriausybė konkrečiai.
Tačiau ar mūsų valdžia to nori? Atvirkščiai – ji slepia…
Bendrai paėmus – tai nuo krizės labiausiai saugo valstybę jos valiuta, o Lietuvą – litas. Tuo tarpu posovietinė valdžiukė veržte veržiasi litą pakeisti euru. Tai ir suksimės ES krizių karuselėje, bei mokėsime, sakykime, graikams po 2 000 eurų pensijos, patys gaudami tik 700 litų!!!
Tai čia ES katile. Tačiau pasaulines krizes mums „dovanoja“ doleris. O tiksliau – dolerio perprodukcija! Kai jis tapo beveik viso pasaulio kursuojanti valiuta, JAV ėmė ir atšaukė (1971 m.) dolerio ryšį su valstybės aukso atsargomis. Dabar dolerio galia dėl paplitimo pasaulyje jau buvo susieta ne tik su JAV BVP ( Bendra vidaus produkcija), bet ir su visų pasaulio valstybių BVP!!!
O tai leido spausdinti dolerius neribotais kiekiais!!!
To pasekmė skaičiais atrodo taip: JAV BVP sudaro apie 20% nuo viso pasaulio BVP, tačiau amerikiečiai suvartoja 40 % nuo pagaminamo produkto visame pasaulyje! Tai yra, tyliai tyliai – beverčio popieriuko (dolerio) pagalba amerikiečiai perka iš pasaulio valstybių prekes… Ir nereikia karo, kad apgrobtum.
Esmė glūdi tame, kad nei viena pasaulio valstybė nekontroliuoja dolerio emisijos mąstų, taigi JAV gyvena ne pagal savo darbo (gamybos) pajamas, o viso pasaulio šalių darbo sąskaita!!! Šiuo atveju ne proletarai susivienijo, o kapitalistai?
Beje, JAV valdžia taip pat nekontroliuoja dolerio emisijos. Dar 1907 m. grupelė privačių asmenų gavo teisę į apyvartą leisti dolerius – taigi Federalinė resursų sistema (FRS),- tai yra centrinis JAV bankas, esanti privati organizacija, sudaryta iš 20 – ties privačių šalies bankų, išaugino popierinių dolerių masę 10 kartų, tai galgi net viršijo pagaminamų prekių skaičių.
Pažymėtina, kad tokio pelningo biznio (dolerių spausdinimo) savininkai ir toliau vysto savo biznį jau virtualioje srityje, kai nebereikia kaštuotis netgi perkant popierius ir dažus! O būtent – tai dolerio perprodukcijos pasekmės – nuvertėjimo – išvengimui buvo sugalvota ir sėkmingai panaudota fondų rinką paversti paprastai į virtualią.
Kaip? Ogi įmonių akcijas, kurių vertė nustatoma įmonės pelningumu, kuris paskirstomas akcininkams virtualioje fondų rinkoje, jau neberišamas su įmonės pelnu! Virtualioje fondų rinkoje svarbiausia – kapitalizavimo augimas, nuo kurio auga akcijų vertė.
Šį „fenomeną“ mes žinome pagal butų „burbulo“ auginimą ir susprogdinimo pasekmes. Taigi „kapitalizavimas“ – tai tas pagrindinis kabliukas žiopliams. Išvadoje – visų laikų universali taisyklė – mus gali apgauti tik tiek, kiek patys norėsime apsigauti.
Islandijos patirtis rodo, kad net „apsigavus“ vyriausybei – įmanoma atitaisyti padėtį – nubraukti bankų skolas ir nuteisti vyriausybę. Tai europietiškai. Kinijoje už tokiu būdu „apsigautą“ milijoną gręsia ir mirties bausmė.
Tuo tarpu Lietuvoje atviru tekstu statistika rodo, kiek per krizę buvo sužlugdyta (apgauta ir apvogta), verslininkų – kiek didelio asmeninio darbo, savo laiko, sveikatos sąnaudų „prarijo“ bankininkai per apgaulingą „fondų“ rinką? O ypač, kai šiems bankininkams – okupantams Lietuvos valdžia sudarė tris kartus geresnes sąlygas, nei jų valstybėse?! Anava, skandinavų bankams leista Skandinavijoje ne daugiau 3 % palūkanų, o Lietuvos valdžiukė leido 10 % lupti nuo savų piliečių!!!
Na, kas gali paneigti, kad tokia privilegija buvo suteikta darmavai?
Taigi, virtualūs fondai bankuose, net neturint realių, nors popierinių, auksu nepadengtų pinigų, Lietuvoje jau uždirbą 10 % su realaus turto ( pvz. buto) užstatu. Po „burbulo sprogimo“, kiek liko skolininkų be pastogės? Kiek verslininkų – be verslo? Štai tokio skausmingo rezultato išvengė islandiečiai. O mūsiškiai – ne. Už tai A. Kubilius tapo apdovanotas… Argi neaišku už ką? Ar tik ne už bendrininkavimą piliečių grobime?
Koks tokių fondų dugnas, tai yra, realių akcijų vertė pagal įmonės pelningumą, netgi sunku nustatyti, kai bankininkų išpūsti virtualūs pinigai gal siekia 1 – 2 % realaus pelno gamyboje, o gal ir ne. Kad suprastumėte: jei indėlininkai ar akcininkai iškart visi norėtų atsiimti savo dalis – bankas neišgalėtų jų išmokėti !!!Jis gyvena tik indėlininkų patiklumo sąskaita.
Tai štai kodėl taip intensyviai raginama atsiskaitinėti bankinėmis kortelėmis ar pervedant „pinigus“ iš sąskaitos į sąskaitą, nes tokiu atveju tereikia parrašinėti skaičiukus, o ne duoti tegul ir popierinius pinigus. Įdomiausia, kad šitokį bankų grobimo būdą aktyviai remia valdžiukė, įtvirtindama sandorių kainą, nuo kuriuos galima įvykdyti ne realiais pinigais, o tik pervedimu per sąskaitas. Kas galėtų paneigti, kad tai darmavai?
Per tam tikrą laiką virtualioji fondų rinka tampa tikrų prekių masine grobike ir nustumia realią rinką bei auksu dengtus pinigus į 10 kartų didesnę duobę – kas ir vadinas krize.
Ši „MMM“ piramidė atidirbo, pasaulinis grobimo pelnas pasidalintas, padėjėjai (A. Kubilius, D. Grybauskaitė) apdovanoti, o tautos kruopščiu darbu vėl ropšdosi iš krizės duobės…
Tu tarpu „protingieji“ žmonės – dolerių spausdintojai, virtualios rinkos kūrėjai toliau spendžia spąstus darbštuoliams ir lošia sekantį laimėjimų raundą, sėkmingai tuštindami viso pasaulio kišenes. Aišku su tų šalių valdžios atstovų pagalba.
Pati efektyviausia grobimo forma šiandien – tai energetinė sritis ir mokesčiai. Ypač, jei juos tinkamai sukomponuoji. Juk niekas nežino tikrų išlaidų – pajamų, o tai reiškia neribotas galimybes.
Taigi, pagrindinė energijos nešėja šiandien yra nafta, kurios niekas nenukonkuravo. Nei AE, nei skalūninės dujos, dėl labai akivaizdžios pavojingumo aplinkai ir gyvybei. Būtent šioje srityje ir yra tiesioginis dolerių spaudintojų ir virtualios rinkos kūrėjų suinterisuotumas, pratempiant (MMM) piramidės griūties pradžią, tikintis gerų rezultatų Artimųjų Rytų fronte karo su terorizmu priedangoje. Ta JAV prikabinta Artimiesiems Rytas blogio ašies etiketė faktinai reiškia jų gerovės garantijas, pateisinant Rytiečių naftos užblokavimą į pasaulio rinkas bei galimybę beribiai kelti savo naftos kainas be realios konkurencijos.
Tai todėl ten, Artimuosiuose Rytuose vis netyla šūviai ir liejasi kraujas.
Virtualioji pinigų – pelnų grobimo veikla – tai ne vienkartinė „bankų plėšikų“ akcija – tai kontroliuojamas JAV FRS protingų savininkų valdymo mechanizmas, besinaudojantis ne tik savo fantastiškomis finansinėmis galimybėmis, bet ir JAV politine bei karine parama, įtakojant visą pasaulį.
Ir tai vadinasi verslu?!!
Deja – dabar tik tiek. Tie valdžios vyrai, kurie nutarė šį privatų versliuką uždaryti ir grąžinti dolerio emisiją valstybės funkcijai, buvo nušauti.
Tačiau bankininkų verslas ir toliau klesti, ir apima vis daugiau finansinės veiklos pusių, kurio kiekviena sritis tampriai sąveikauja viena su kita. Taip po energetikos – labai svarbi aukso (ne virtualaus, o realaus) kaina.
Deja, aukso kainą nustato Rotšildo šeimos nariai. Tai jie numuša kainą iki 250 dolerių už unciją, tai ją pakelia iki 1 000. O per kainų duobės 3 metus jį 4 kartus pigiau superka, kaip manote kas? O tada jau vykdoma „kontroliuojama“ griūtis. Virtualioje fondų rinkoje nieko baisaus nevyksta – auksas saugiuose rankose. Vyksta įkeisto arba nupigusio turto pirkime. Tai yra, vyksta pelningiausių ir svarbiausių objektų surinkimas.
Šiandien Lietuvoje tokia situacija su žeme – „protingieji“ pigiai supirks mūsų žemes už mūsų pačių sumokėtas 3 – 5 kartus didesnes palūkanas, ir liksime kaip Palestinoje – netgi be savo valstybės. Tauta tai supranta, bet valdžia vaizduoja, kad – ne. Tikėtina, kad referendumas bus sutrukdytas arba ignoruotas kaip ir dėl AE. Rezultate būsime nupirkti už savo pačių uždirbtus ir prarastus realius pinigus.
Ir kas gali paneigti, kad Lietuvos „geradariai“ ne veltui sudarė sąlygas pasaulio „protingiesiems“?
„Kontrolinei griūčiai“ realizuoti reikalingi tam tikri instrumentai, kad paveikti realiai formuojamas situacijas. Vienas iš efektyviausiai veikiančių – mokesčių formavimas ir jų mokėjimas.
Lietuvoj – klasiškiausias kontraversiškų mokesčių pavyzdys,- kai turtingieji nuo jų atleidžiami, o nuo skurdžių jie pilnai nuplėšiami. Antai, netgi pasaulyje egzistuojantys mokesčių dydžiai nuo turtingų – didesni, o vargingieji visai atleidžiami nuo jų mokėjimo, Lietuvoje – netaikomi. Čia, neva, visiems vienodai… Arba, netgi ir toks fenomenas, kai nėra turto mokesčio!!! Na, tiesiog šiltnamio sąlygos prisigrobusiai, nedesovietizuotai nomenklatūrai.
Stebime ir atsistebėti negalime dviveidiškumu, tiek iš Rytų (nomenklatūros), tiek iš Vakarų (planingos krizė) sinchroniniu plėšikavimu – ir jokios atsakomybės!
„Kontroliuojamos griūties“ metu, žlugus fondų rinkai, lieka mirtinos skylės įmonių ir bankų likvidume, kurios Lietuvoje perdengiamos iš valstybės biudžeto, tai yra iš mokesčių mokėtojų kišenės. Neatsiklausus jų sutikimo – mokėtojus apgrobė ne tik bankininkai, bet dar ir pati valstybė!
Tai bent pasiplėšikavimas. O priedangai vis rodomas tas angliškasis „SNORO“ banko „tvarkytojas“ su milijoninėm algom, bet niekaip nenustatomais milijardiniais nuostoliais!!! Teismų procesai bus vilkinami kelis metus, kol tauta užmirš keleriopai sumokėjusi savo darbu už žalą. Ir vis tiek nesupras finansinių grobikų manipuliacijų „virtualiais“ pinigais, atsiskaitymu kortelėmis ar pervedimu per sąskaitas.
O tuo tarpu tikrieji „kontroliuojamos griūties“ autoriai ir jų padėjėjai Lietuvoje taip ir liks nenustatyti. Tuo tarpu Islandijos pavyzdys rodo, kad „protingieji“ JAV FRS neišgali bylinėtis su visa tauta, ginančia savo tiesas, teisę ir nuosavybę. Todėl tokios „kontroliuojamos griūties“ operacijos užbaigiamos labai greitai, slaptai, nes pasibaigus nupigintam supirkimui – ateina kito etapo eilė.
O kitas etapas – tai valstybių „gelbėjimo“ akcija „skęstančiųjų“ įmonių, bankų ir t.t. Ir vėl už mūsų mokesčių mokėtojų lėšas bus gelbėjamos ištisos „draugiškos“ kompanijos.
Atsiminkime, „riebius kąsnius“ „Liūtukui“ – labiausiai nuskambėjusiam. Dabar atrodo atėjo suskystintų dujų perpylimo laivams eilė, po to, kai savo laivyną metalo laužui supjaustėm.
Valstybė „gelbėja“ tik „savus“ žlungančius – tik draugiškai nusiteikusių ir gerai pažįstamų partokratinių biurokratų būriui. Ir kas gali paneigti, kad ir šiuo atveju „ranka ranką plauna?“.
Taip, kad finansinės machinacijos vietoj karo, doleris – vietoj šautuvo, biurokratas – vietoj kareivio. Ir taip dviem etapais – krizė su bankrotu – dvigubai apiplėšiamas savas pilietis be jokios grėsmės būti nubaustam.
O Lietuvėlėje sugebėta netgi trigubai apiplėšti, leidžiant bankams dar ir kelis kartus didesnes palūkanas lupti nuo mūsų. Taip, pagal „Vakaro Žinių“ informaciją – „Swedbankas“ nuo švedų ima 1,97 % palūkanų, o nuo mūsų, lietuvių – 10,92 %, tai yra penkis kartus daugiau!!! Nesikuklina ir „DnBNORD“ bankas – 11,11 %, o „Danske“ bankas – 11,22 % ir t.t.
Gal manote, kad mūsų Prezidentė šito nesupranta ar nemato? Ką jūs! Atsiminkite, kad ji buvo ir Lietuvos finansų ministrė. Čia tokios keleriopai didesnės palūkanos leidžiamos užsienio bankams, tai mūsų Prezidentės užsienio politika! Ne ji, o mes nesuprantame jos, ir galvojame, kad ji Tautą skandina…
Atsiuntė Algis Bučinskas, Australija