Aktualijos

Programinės nuostatos teismų sistemos pertvarkai

Written by admin · 3 min read

LIETUVOS SĄJŪDŽIO, EKSPERTAI.EU, LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJŲ SĄJUNGOS IR LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJOS TEIKIAMOS TEISMŲ SISTEMOS PERTVARKOS PROGRAMINĖS  NUOSTATOS, SKIRTOS KONSTITUCIJOS PATAISŲ ĮSTATYMO PROJEKTO RUOŠIMUI
 
Vilnius, 2012.11.16

Pagrindinis esamos nomenklatūrinės valdžios ramstis – mūsų teismų sistema, nepasiduodanti jokioms esminėms pertvarkoms. 

Iki šiol dalį Seimo narių, Vyriausybę, bet ne Lietuvos piliečius, tenkino pagal praėjusio šimtmečio vidurio totalitarinių valstybių pavyzdį sukurta teismų sistema. Taip Lietuvos visuomenė beveik du dešimtmečius buvo priversta tenkintis jų paslaugomis. Šiuo metu turime ne teisinę, ne demokratinę, bet teisminę valstybę, kurioje teismų sistema pasitiki ne daugiau kaip 15 procentų piliečių. Be teismų sistemos pertvarkos vis giliau grimztame į destrukciją. 

Būtina išsivaduoti iš sovietinių teisininkų visuomenei uždėto apynasrio, o tai įmanoma tik atliekant esmines Konstitucijos pataisas. 

Pertvarkant teisminę sistemą konstituciniu lygiu, turi būti sprendžiama:
– Konstitucinio teismo funkcijų perdavimas Aukščiausiajam teismui;
– Teisingumo kanclerio institucijos įkūrimas;
– visuomenės atstovų – tarėjų korpuso formavimas teismuose;
– teisėjų korpuso formavimas;
– teismų administravimas;
– senaties termino, nagrinėjant bylas, nustatymas.

Sprendžiant iškeltas problemas  tikslinga pasinaudoti Estijos patirtimi. Šioje istorine lemtimi mums artimoje šalyje pasitikėjimas  teismais viršija ES vidurkį, o Lietuvoje jis mažiausias ES ir apskritai demokratinių valstybių tarpe.

Siūlomi Konstitucijos VIII ir IX skirsnių pakeitimai:

1. Įgaliojimus vykdyti aukščiausios instancijos teismo funkcijas ir peržiūrėti teismų sprendimus konstitucinės teisės požiūriu perduoti Aukščiausiajam Teismui;

2.  VIII Konstitucijos skirsnį skirti Teisingumo (teisės) kanclerio institucijai. Kancleris nustato, ar įstatymų leidėjo, vykdomosios ar vietos valdžios institucijos priimtas įstatymas ar teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Jei nustatomas prieštaravimas, Teisingumo kancleris teisės aktą priėmusiai institucijai teikia pasiūlymą jį per 20 dienų ištaisyti. Jei per nustatytą laiką prieštaravimas nepašalinamas – teikia pasiūlymą Aukščiausiajam Teismui pripažinti teisės aktą negaliojančiu. Kiekvienas pilietis turi teisę kreiptis į Teisingumo kanclerį raštu arba žodžiu, reikalaudamas patikrinti įstatymo atitikimą Konstitucijai. Taip visuomenė įtraukiama į valstybės valdymą.Teisingumo kancleris teikia kasmetines ataskaitas Seimui. Mūsų atveju Teisingumo kanclerio veiklos sritis apimtų ir ypatingojo prokuroro funkcijas.
 
3.  IX Konstitucijos skirsnį „Teismas“ koreguoti, atsisakant:

– Apeliacinio Teismo ir pereiti prie trijų pakopų teismų, t. y. Apeliacinio Teismo funkcijas pavesti apygardų teismams ir Aukščiausiajam Teismui (taip yra Estijoje ir Latvijoje);
 – Vyriausiojo Administracinio Teismo. Administracinių teismų funkcijas pavesti pirmos instancijos įsteigtiems administraciniams teismams, apeliacija administraciniuose teismuose – apygardų administraciniai teismai (taip yra Estijoje ir Latvijoje).

Taip pat būtina:

– Aukščiausiajam Teismui pavesti vykdyti Konstitucinio Teismo funkcijas; 

– konstituciniu lygiu įteisinti teismo tarėjo institutą (jo formavimo principus nustatyti įstatymu);
– konstituciniu lygiu įteisinti teisėjų renkamumą (teisėjų rinkimo taisykles nustatyti įstatymu). Svarbus motyvas – tai, kad Lietuvoje nebuvo įvykdyta liustracija, kuri būtų palietusi dalį teisėjų (Estijos pavyzdys).
– Teismų administravimą pavesti organizuoti Teisingumo ministerijai, kaip Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Suomijoje (Lietuvoje šį administravimą vykdo atskira biudžetinė įstaiga, kurios steigėjas Aukščiausiasis Teismas). 

Senaties termino, nagrinėjant bylas, nustatymas turi būti apibrėžtas įstatymu, kuriame iš senaties termino pašalinamas bylos nagrinėjimo laikotarpis. Be tokio pakeitimo įstatymas yra korupcinis.

Lėšos, kuriomis galima disponuoti konstituciniu lygiu pertvarkant teismų sistemą, akivaizdžiai matyti iš 2012 metų biudžeto. Jame skirta:
 
–  Konstituciniam Teismui – 4,781 milijono litų;
–  Apeliaciniam Teismui – 8,673 milijono litų;
–  Vyriausiajam administraciniam teismui – 5,503 milijono litų;
–  Nacionalinei teismų administracijai – 20,826 milijono litų.

Perskirsčius šias lėšas Teisingumo kanclerio institucijai ir tarėjų institutui galima skirti apie 12 mln. Lt.
 
Visas šias nuostatas įmanoma įgyvendinti tik naujai išrinktam Seimui glaudžiai bendradarbiaujant su visuomene. Naujai išrinktame Seime turėtų būti sudarytas branduolys, kuris inicijuotų Konstitucijos pataisų įstatymo projektą pagal aukščiau teikiamas nuostatas.
 
Konstitucijos pataisų įstatymą būtina priimti tik referendumu, kurį galėtų inicijuoti Seimas. Šiuo atveju nereikėtų rinkti 300 tūkstančių piliečių parašų, nors pasiruošimas parašų rinkimui vyksta jau dabar, t. y. įsteigta iniciatyvinė grupė, kuri bus registruojama VRK, tik kai bus pakankamas parašų rinkėjų skaičius (apie 10 tūkstančių piliečių).
 
Jei Konstitucijos pataisos būtų priimamos vadovaujantis Konstitucijos 148 straipsniu, tai rezultatų neduotų net ir sėkmės atveju, nes Seimo sprendimas būtų apskųstas Europos Komisijai kaip pažeidžiantis teismų nepriklausomumą (Vengrijos pavyzdys). Juk pertvarka paliestų tokias susiformavusias struktūras, kaip Konstitucinis, Apeliacinis ir Vyriausiasis administracinis teismai bei Nacionalinė teismų administracija. Čia susikoncentravę daugiausia buvę sovietiniai teisininkai. Žinoma, ir atlyginimai čia solidžiausi.
 
Europos Komisijai tik referendumas būtų pakankamas argumentas atmesti skundus dėl priimtų Konstitucijos pataisų. 

Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos pataisų įstatymo priėmimas užtruktų apie metus laiko, naujai išrinktas Seimas pirmaisiais metais galėtų organizuoti ekspertų darbo grupę, kuriai būtų pavesta atlikti teisinės bazės analizę įstatymų konstitucingumo ir antikorupcijos požiūriais ir pateikti ataskaitą Seimui. Tam 2013 metų biudžete būtina numatyti reikalingas lėšas.
 
Šiuo metu visuomeniniais pagrindais organizuojama darbo grupė Konstitucijos pataisų preliminariam įstatymo projekto ruošimui. Referendumo organizavimo iniciatyvinė grupė tikisi šiuo reikalu Seimo supratimo ir paramos.  
 
Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas R. Kupčinskas
Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys V. Vilimas
Ekspertai.eu  koordinatorius A. Nakas
Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas J. Burokas
Lietuvos Žmogaus teisių gynymo asociacijos pirmininkas R. Povilaitis