Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Danilovas padarė keletą doktrininių pareiškimų. Tarp jų jis teigė, kad taikos sutarties su Rusija negali būti – galima tik Rusijos kapituliacija. Kartu jis mano, kad karas greitai nesibaigs.
Anksčiau Danilovas taip pat garsiai pareiškė – „kai tik Ukraina turės tokią galimybę, ji smogs į Krymo tiltą (kuris jungia žemyninę Rusiją su Krymo pusiasaliu)“ arba kad „Vokietija skolinga Ukrainai skolą iš Antrojo pasaulinio karo“. https://www.pap.pl/ru/news%2C1199513%2Csekretar-snbo-ukrainy-mirnogo-soglasheniya-s-rossiey-byt-ne-mozhet-tolko-ee
Tačiau naujausioje savo pareiškimų serijoje jis išsakė ne savo fantazijas, skirtas vidaus propagandos poreikiams tenkinti, o naują oficialų Kijevo karo politikos kursą.
Gegužės 2 dieną Ukrainos prezidento patarėjas Arestovičius pareiškė, kad Danilovo pareiškimas yra teisėtas ir sutiko su Ukrainos prezidentu Zelenskiu.
Savo ruožtu Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Budanovas teigė, kad dabar yra tik du būdai užbaigti karą: „Pirmasis – padalyti Rusiją į tris ar daugiau dalių. Antrasis – santykinis Rusijos Federacijos teritorinio vientisumo išsaugojimas pasikeitus šalies vadovybei.
Pastaruoju atveju naujasis vadovas sakys, kad Rusijos Federacija su visais šiais procesais neturėjo nieko bendra, tai buvo sergantis diktatorius. Tokiu atveju Rusija atsisakys visų savo okupuotų teritorijų – nuo Japonijos salų iki Karaliaučiaus (dabar Kaliningradas), anksčiau (iki II pasaulinio karo) priklausiusių Vokietijai“.
Panašiai pasikeitė retorika Vakaruose. Jie rečiau kalba apie taikos sutarties tarp Ukrainos ir Rusijos būtinybę ir vis dažniau pabrėžia, kad Rusijai turi padaryta didžiausia karinė žalą, iki visiško besąlygiško Rusijos pasidavimo kare. JAV vadovybė pareiškė, kad akcentas pereina nuo didžiausios ekonominės žalos Rusijai doktrinos prie visiško karinio pralaimėjimo mūšio lauke. Tokiai dabar yra oficiali Vašingtono politika.
Šių procesų priežastis akivaizdi – oficialiai Maskva ir toliau elgiasi taip, lyg nebūtų de facto netiesioginio ginkluoto konflikto su visu NATO kariniu aljansu stovyje, o vykdo ribotą karinę operaciją už tūkstančių kilometrų nuo savo sienų. Šiandien Ukrainoje dislokuotos Rusijos ginkluotosios pajėgos mūšio lauke neturi ginkluotųjų pajėgų vado. Tuo pat metu Ukraina ruošiasi kitai, ketvirtajai, mobilizacijos bangai. Kijevas apie šį žingsnį praneša nepaisydamas tūkstančių samdinių ir NATO karių, jau dalyvaujančių kovinėse operacijose.
Savo ruožtu Rusija net nevykdė dalinės mobilizacijos pratybų. Tam yra paaiškinimas. Maskva siekia kuo labiau sumažinti savo nuostolius, o Kijevas ignoruoja savo karo nuostolių dydį.
Tuo tarpu situaciją blogina tai, kad nėra aiškios viešos žinutės, ko Maskva siekia karinėje operacijoje. Ar tai Ukrainos nutautinimas ir demilitarizavimas, ar visos buvusių Ukrainos Donecko ir Lugansko sričių teritorijos kontrolės užtikrinimas, ar visgi tai karas dėl pačios Rusijos saugumo?
Toks neapibrėžtumas kartu su visapusiška daugelio NATO šalių karine parama įkvepia Kijevo režimą, kurio pareiškimai darosi vis agresyvesni.
Ukrainos vadovybė jau skelbia ne tik Maskvos, bet, matyt, ir Budapešto kapituliaciją. Tas pats Danilovas pareiškė, kad Vengrija turi ir bus laikoma atsakinga po Rusijos pralaimėjimo, nes ji yra Rusijos sąjungininkė.https://ua.interfax.com.ua/news/political/829234.html