“Aš visada prisiminsiu gegužės 19-ąją kaip labai gerą dieną Lietuvos istorijoje”, – sakė Dainius Pūras konferencijoje, skirtoje žmogaus teisių padėčiai Lietuvoje. Pasisakymo vaizdo įrašą rasite publikacijos pabaigoje (www.ekspertai.eu).
Gruodžio 7 dieną Vilniaus universitete vyko konferencija „Žmogaus teisės šiandien: pasaulis, Europa, Lietuva“.
Klausytojų daugumą sudarė jaunimas: Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetų studentai teisininkai bei politologai, renginį organizavo VU Studentų atstovybė, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Europos parlamento informacijos biuras Lietuvoje. Konferencijos tema buvo aktuali, laikas suderintas su tarptautine Žmogaus teisių diena, tad galima buvo tikėtis rimto žmogaus teisių padėties įvertinimo Europos kontekste.
Nors konferencijos organizatoriai pasirinko akademinį temos nagrinėjimo būdą ir, regis, nekėlė tikslo aptarti Lietuvos aktualijas, tačiau pagrindinio pranešėjo prof. Leonido Donskio ir jo kolegos iš Vytauto Didžiojo universiteto prof. Egidijaus Aleksandravičiaus mintys diskusijoje nepaliko abejonių: žodžiais ar popieriuje vaizduojama, kad viskas mūsuose yra gerai, tačiau tikrovė, deja, visai kitokia. Lietuva neturi aiškios žmogaus teisių politikos, o politikai – tikro supratimo apie šį fenomeną. Turėdami gerą Konstituciją, įstatymus ir išoriškai vakarietiškas institucijas, mes dar nesukūrėme tokios valstybės, kurioje individas jaustųsi saugus prieš valdžią, o piliečiai būtų valdžios subjektai, bet ne objektai. Tačiau kaip disonansas nuskambėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininko Dainiaus Pūro pasisakymas. Jo manymu, ne valstybė kelia pavojų piliečiams, o priešingai, pavojingi yra aktyvūs piliečiai, pirmiausia „violetinis judėjimas“, kuriam negailėta aštrių žodžių. D. Pūrą gąsdina ir radikalai bei žmonės, netolerantiški madingoms Vakarų vertybėms. Nenuostabu, kad D. Pūras neįžvelgia jokių žmogaus teisių pažeidimų gegužės 17 dienos įvykiuose Garliavoje, be išlygų pateisina prieš vaiką ir taikius piliečius įvykdytą smurtą.
Tiesą sakant, neturėtų stebinti toks Žmogaus teisių stebėjimo instituto, siekiančio pateikti save kaip reprezentacinę, bene vienintelę visuomeninę žmogaus teisių gynimo instituciją šalyje, vieno vadovų požiūris. Jau daug metų šis institutas akcentuoja galbūt realias, tačiau tikrai ne svarbiausias žmogaus teisių problemas Lietuvoje. Aktyviai ginant gėjų, romų, kitų seksualinių ir nacionalinių mažumų teises, ignoruojamos kur kas silpnesnių socialinių grupių teisės, tarsi užmaskuojant ne tik socialinių žmogaus teisių, bet ir visai visuomenei aktualias žmogaus ir valstybės santykio problemas. Vargu ar įmanoma jų nepastebėti šiuo metu, kai šalies teisinės sistemos ydos labai išryškėjo, o priešprieša tarp didžiosios dalies visuomenės ir ydingos sistemos tapo akivaizdi. O jei vis dėlto sugebama to nematyti – kyla klausimas, kokioms ir kieno teisėms atstovauja šis institutas?
Žmogaus teisių stebėjimo institutas gali turėti savo požiūrį tiek į žmogaus teises apskritai, tiek į jų padėtį Lietuvoje, ir, pasiremdamas tradicijomis, kurias dar gerai prisimename, mėginti pateikti šalies ir užsienio visuomenei kai kam labai patogų vaizdą. Tačiau neatsakinga taip elgtis su studentija ir klaidinti, konferencijoje ar auditorijose primetant būsimiems šalies elito atstovams savo selektyvų žmogaus teisių matymą. Kad toks procesas vyksta, galima spręsti iš gana vienpusiško aktualių žmogaus teisių problemų suvokimo, kuriuo persiėmę įvairių universitetų studentai politologai ir teisininkai.
Konferencijoje ketinta diskutuoti ir apie tai, kokių veiksmų žmogaus teisių politikos srityje galima tikėtis iš naujos kadencijos Seimo. Deja, renginyje parlamentarams atstovavo tik vienos politinės partijos – LSDP – atstovė Rimantė Šalaševičiūtė, ir jos pozicija neįkvėpė vilties, kad naujajame Seime turėsime naują žmogaus teisių politiką. Jeigu R. Šalaševičiūtė iš tiesų išreiškė visos LSDP požiūrį į žmogaus teises Lietuvoje, galima manyti, kad ši partija dar nesuvokia realių šios srities problemų.
Mūsų nuomonė apie teisinę situaciją mūsų šalyje yra kitokia, mes kitaip vertiname žmogaus teisių problemas, esame susirūpinę jų padėtimi ir kviečiame visuomenę sutelkti pastangas, kad šios problemos būtų neatidėliojant sprendžiamos.
Romualdas Povilaitis, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas
ekspertai.eu