Gitanas Nausėda antrajame rinkimų ture gavo dvigubai daugiau negu pirmajame, tuo tarpu pirmojo turo nugalėtoja Ingrida Šimonytė antrajame ture surinko net 10 tūkst. mažiau.
Pagrindinė I. Šimonytės pralaimėjimo priežastis yra viena: antrajame ture, kaip paprastai, visi iškritę vienijasi prieš konservatorius.
Taip buvo ir per paskutinius Seimo rinkimus, kai pirmojo turo nugalėtojus konservatorius antrajame ture į opoziciją tiesiog nusviedė valstiečiai. Iš esmės ši tendencija nuolat kartojasi nuo pat 2000 metų.
Kokia šio reiškinio priežastis – tegul mąsto patys konservatoriai (galima tik jiems pasufleruoti, kad Rusija čia ne prie ko).
Europos parlamento rinkimuose konservatoriams nepadėjo net I. Šimonytės blykstelėjimas: jie gavo beveik 200 tūkst. mažiau nei jų remta kandidatė. Pabrėžtina ir tai, kad konservatoriams nepadėjo ir liberalų nukraujavimas – konservatoriai šiuose EP rinkimuose surinko net 30 tūkst. mažiau nei Seimo rinkimuose (246 tūkst. dabar ir 276 tūkst 2016 m.).
EP rinkimus ne itin tinka lyginti su Seimo rinkimais, bet atsižvelgiant į tai, kad šįsyk kartu su EP rinkimais vyko ir Prezidento rinkimai, situacijos supanašėja. Todėl palyginkime šiuos 2016 ir 2019 m. rinkimus ir matysime, kad valstiečių rinkėjų sumažėjo beveik dvigubai (dabar – 158 tūkst, 2016 m. – 274 tūkst.), o socdemų ir darbiečių partijos lygiagrečiai kyla (socdemai – 199 tūkst, buvo 183 tūkst., Darbo partija – 113 dabar, buvo 59 tūkst.).
Šią tendenciją matėme ir per Seimo rinkimus, kai valstiečiai laimėjo iš esmės atimdami socdemų, darbiečių ir paksistų balsus. Tarpusavyje susiskaldę Pakso komitetas bei Tvarkos ir teisingumo partija šį kartą liko be mandatų, tačiau jų balsus sudėjus kartu EP rinkimuose jie būtų laimėję 1 vietą.
Nepaisant liūdnų prognozių, liberalai vis dėlto sugebėjo pasiimti savo vieną mandatą į EP, tačiau jų rėmėjų mąžta (dabar – 82 tūkst., Seimo rinkimuose – 115 tūkst.). Tomaševskio vienijami lenkai ir rusai yra stabilūs: tie patys 69 tūkst ir dabar, ir per Seimo rinkimus. Įdomu, kad Prezidento rinkimuose Tomaševskis gavo tik 56 tūkst, norsi prieš 5 m Prezidento rinkimuose turėjo dvigubai daugiau – 110 tūkst.
Netikėtai daug gavo Maldeikienė (tik 2 tūkst. mažiau nei Liberalų sąjūdis), o štai Radžvilo komitetas mažiau, nei tikėtasi – 42 tūkst., t.y. 25 tūkst. mažiau nei Juozaitis Prezidento rinkimuose. Vis dėlto ir Juozaičio komitetui patekti į EP nebūtų užtekę jo surinktų 67 tūkst.
Puteikio vadovaujama Centro partija gavo 64 tūkst., tuo tarpu pats Puteikis Prezidento rinkimuose sulaukė tik 11 tūkst. Prieš 5 metus Prezidento rinkimuose Puteikis buvo gavęs net 124 tūkst.
Pagal dabartinius rinkimų skaičius žvelgiant į kitų metų Seimo rinkimus pirminės išvados būtų tokios.
Konservatoriai su maždaug 250 tūkst balsų turėtų ir vėl laimėti pirmąjį Seimo rinkimų turą, bet pralaimėti antrąjį ir vėl likti opozicijoje. Kitokia rinkimų baigtis galima tik kitais dviem atvejais:
a) jei Šimonytė taps partijos pirmininke – gudrių Landsbergio pažadėtų manevrų, kad Šimonytė tik ves sąrašą, o jis toliau vairuos partiją, neužteks: antrajame ture tarp vienmandatininkų vėl suveiks daugiametis principas „visi prieš konservatorius“.
b. jei valdančiąją koalicija po Seimo rinkimų konservatoriai sudarys su greitai stiprėjančiais socialdemokratais.
Valstiečiai ir toliau silpnės, o jų sąskaita ir toliau stiprės socdemai bei Darbo partija. Per šiuos rinkimus paaiškėjo, kad iš Kirkilo socialdemokratų tėra tik pavadinimas, tad jiems teks prašytis pats valstiečius arba belstis pralaimėtojais į gimtosios partijos duris.
Seimo rinkimuose jau dalyvaujant ir Šimašiaus liberalų partijai, abi liberalų partijos atiminėtų balsus viena iš kitos ir, tikėtina, nė viena iš jų nepraeitų 5 proc. barjero.
Skaičiai negailestingai rodo, kad norint tapti bent kiek įtakingesne patriotine jėga Juozaičio judėjimui neužtenka vienytis su Puteikio Centro partija – kartu turi jungtis ir Radžvilo Pro Patria, ir Puidoko bendraminčiai, t.y. šiame fronte kuo skubiau turi likti tik viena jėga. Tada gal ir galima tikėtis Seimo rinkimuose surinkti apie 100–150 tūkst. ir tapti bent kiek įtakingesne (trečia – ketvirta) partija – tokie rezultatai atiktiktų Europos vidurkį.
