2018 m. liepos 13 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijos Seime „Ar Seimas atleis iš pareigų LGGRTC vadovę T. B. Burauskaitę?“ pranešimas spaudai
Signatarų Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos prašymu Seimo valdyba pradėjo svarstyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės atleidimo iš pareigų klausimą.Š.m. sausio 5 d. LGGRTC interneto svetainėje www.kgbveikla.lt buvo paskelbtas šmeižtas, jog a.a. kardinolas Vincentas Sladkevičius, a.a. Donatas Banionis ir a.a. Saulius Sondeckis bendradarbiavo su KGB. Tarpžinybinė liustracijos komisija nustatė, kad nėra pagrindo teigti, jog Donatas Banionis ir Saulius Sondeckis bendradarbiavo su KGB. Kilus visuomenės pasipiktinimui, informaciją apie kardinolą V. Sladkevičių iš www.kgbveikla.lt pašalino pats LGGRTC.
LGGRTC atsakymu signatarams A. Butkevičiui, Br. Genzeliui ir Z. Vaišvilai T. B. Burauskaitė patvirtino, kad tai padaryta politikų spaudimu, tačiau konkretūs politikai nenurodyti.
A. Butkevičius ir Z. Vaišvila buvo kreipęsi ir į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl LGGRTC ir politikų, nurodžiusių šiai valstybės institucijai paskelbti šį šmeižtą, piktnaudžiavimo ir dėl šių žinomų Lietuvos asmenų apšmeižimo. Po to, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas dėl Andriaus Tučkaus įvykdyto Zigmo Vaišvilos, Vito Tomkaus ir Arvydo Juozaičio apšmeižimo viešai paskelbus juos bendradarbiavus su KGB, galima buvo tikėtis dalykiško teisėsaugos požiūrio ir dėl šio įžūlaus LGGRTC veiksmo. Jei Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Budrys, pasisakydamas dėl A. Tučkaus veikų, buvo tvirtas ir atmetė prokuroro skundą, konstatavęs, kad viešai paskelbtas šmeižtas bendradarbiavus su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis itin pažeidžia asmens garbę ir orumą, tai kitas šio teismo teisėjas Audrius Cininas nusprendė gelbėti T.B. Burauskaitę ir jos pavadinius tiesmukai ir negarbingai. A. Cininas „nepastebėjo“, kad pati T. B. Burauskaitė raštu signatarams A. Butkevičiui, Br. Genzeliui ir Z. Vaišvilai patvirtono, jog LGGRTC tai padarė politikų spaudimu. Teisėjas A. Cininas „nepastebėjo“, kad LGGRTC paskelbė ne tik galimai KGB dokumentą (agentų žurnalą, kokio nesudarinėja jokia pasaulio spectarnyba), bet ir LGGRTC sukurtus išsamius dokumentus, paaiškinančius, kad šie apšmeižtieji tapo KGB agentais, ką nuveikė ir kada tokiais nebeliko. Teisėjas A. Cininas „nepastebėjo“ ir nepasisakė dėl to, kad tarpžinybinė liustracijos komisija (vienintelė pagal įstatymus Lietuvoje galinti priimti sprendimą dėl asmens bendradarbiavimo su TSRS specialiosiomis tarnybomis) nusprendė, kad nėra duomenų, jog D. Banionis ir S. Sondeckis būtų bendradarbiavę su KGB. Kardinolą V. Sladkevičių pats LGGRTC suskubo pašalinti iš www.kgbveikla.lt. Per didelis skandalas viešai prasidėjo.
A. Butkevičius ir Z. Vaišvila, skirtingai nuo Seimo nario Naglio Puteikio, „Nuogos tiesos“ laidoje viešai pasižadėjusio Seime iškviesti T.B. Burauskaitę pasiaiškinti dėl šio šmeižto ir to nepadariusio, patvirtino savo ryžtą nesustoti. Po jų kreipimosi Seimo valdyba pradėjo svarstyti šį klausimą. Seimo valdybai jie pasiūlė į posėdį pakviesti ne tik juos abu, bet ir tarpžinybinės liustracijos komisijos pirmininką Algimantą Urmoną. A. Urmonas paaiškino, kad VSD sakosi neperdavusi tokio „KGB agentų žurnalo“ Ypatingajam archyvui, iš kurio LGGRTC skelbiasi gavusi šio „KGB žurnalo“ kopiją. Todėl būtina tirti ir tai, iš kur LGGRTC gavo šio „KGB dokumento“ kopiją.
A. Butkevičius ir Z. Vaišvila ruošia ir skundą Europo Žmogaus Teisių Teismui. Jų nuomone, ne tam atkūrinėta ši valstybė Lietuva, kad jos vardas ir institucijos taip šlykščiai būtų naudojamos politiniams užsakymams vykdyti.
A. Butkevičius ir Z. Vaišvila patvirtino ryžtą pasiekti, kad būtų išsiaiškinta, kokie politikai ar politikės ir kodėl nurodė LGGRTC įvykdyti šią šlykščią provokaciją.
A. Butkevičius ir Z. Vaišvila nesutinka su Arvydu Juozaičiu, paskelbusiu, kad būsimas Lietuvos prezidentas turi būti, visų pirma, esą nekerštingas. A. Butkevičius ir Z. Vaišvila mano, kad negalima eiti Rusijos Prezidentų Boriso Jelcino ir Vladimiro Putino susitarimo keliu ir dangstyti buvusio Prezidento ir jo komandos nusikalstamas veikas.
Teisingumo nevykdymas valstybėje negali būti dangstomas „nekerštingumo“ skraiste.