Aktualijos

STALINO – HITLERIO SUOKALBIUI 80 METŲ. BALTIJOS KELIUI – 30 METŲ

Written by Redakcija · 3 min read

 Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 10 metų 

LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA 

Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LIETUVOS ŽMONĖMS
Žiniasklaidai
STALINO – HITLERIO  SUOKALBIUI 80 METŲ. BALTIJOS KELIUI – 30 METŲ

                                        Vilnius, 2019- 08-16
1939-08-23 Maskvoje Ribentropas ir Molotovas pasirašo nepuolimo sutartį ir slaptą papildomą protokolą. Šiuo protokolu Lietuva su Vilniaus sritimi atiteko Vokietijos interesų sferai.
1939 09 01 pradedamas Antrasis Pasaulinis karas siekiant užvaldyti pasaulį.
1939 09 01 Vokietija iš vakarų, o SSSR 1939 09 17 iš rytų puola Lenkiją ir nugalėję 1939 09 28 pasirašo jos teritorijos tarpusavio dalybos sutartį. Nugalėtojai Lietuvos Brastoje  bendru paradu atšventė pergalę. Pažymėtina, kad tą pačią dieną Ribentropas ir Molotovas pasirašo slaptą papildomą protokolą: „ Lietuva, išskyrus pietinę Suvalkiją, perduodama į Sovietų sąjungos interesų sferą mainais už Liublino ir Varšuvos vaivadijų dalį“.

1940 06 15 SSSR okupuoja Lietuvą ir birželyje pavergia visą Pabaltijį.
1941-01-10 Šelenbergas ir Molotovas pasirašo trečią slaptą protokolą, pagal kurį Vokietija PARDAVĖ Sovietų sąjungai Suvalkiją už 7,5 mln. dolerių.
             Budeliai, užkariaudami Europos valstybes ir tenkindami savo siekius, užsiėmė net mainais ir prekyba valstybėmis bei teritorijomis.
             Sovietai ir naciai dėjo grandines tautoms – krematoriumai dirbo be pertraukos, duobėse alsavo priešmirtinėse agonijose aukos, tardymų ir mirtininkų kamerose vyko egzekucijos, stepėse, ledjūriuose, šachtose, įmonėse, kirtavietėse nuo nepakeliamų darbų žmonės masiškai mirdavo.
             1939 m. rugpjūčio 23–oji – juodžiausias Lietuvos  istorijos puslapis. Pasaulinių nusikaltėlių suokalbio pasekmėje išnaikinta apie 1 milijonas  Lietuvos žmonių, padaryta žalos maždaug už 834 milijardų JAV dolerių.
               1941-06-22 Berlynas davė komandą: „Drang nach Osten“ – pulti karui besiruošiančią SSSR.  Žūtbūtinėje kovoje susidūrė nacizmas su komunizmu. Karo frontuose ir vykdant genocidą buvo išžudyta apie 100 milijonų žmonių. Žalos dydis astronominis. Nacizmas buvo teisiamas Niurnberge ir sulaukė griežto įvertinimo. Tačiau komunizmas, padaręs pasauliui žymiai daugiau žalos, liko teisiškai neįvertintas.
             Prisimindami komunizmo ir nacizmo – Stalino ir Hitlerio 1939-08-23 sąmokslą,     Lietuvos okupaciją, žudynes ir masinius trėmimus, turime vertinti ištakas ir pasekmes. Pagerbdami ir nusilenkdami aukoms privalome kovoti, kad tai daugiau nepasikartotų ir kad komunizmas būtų teisiamas aukščiausiuose pasaulio teismuose kaip nusikalstama ideologija, o nusikaltėliai turi būti patraukti atsakomybėn.
             Paminėkime Baltijos kelio 30 – ties metų jubiliejų – kai apie 2 mln. Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečių pasmerkė Molotovo – Ribentropo paktą ir pasiryžo tapti nepriklausomais.

            Baltijos kelyje ir kiekvieną dieną kviečiame prisiminti:

            Kad 1941 birželio 22-28 vyko sukilimas, kurio metu buvo išlaisvinta Lietuva,  tačiau 1941 m.  birželio 23 dieną paskelbtą Deklaraciją Seimas nenori pripažinti teisės aktu;

            Kad 1944-1953 metais Lietuvoje vyko partizaninis karas, kuriam vadovavo Jonas Žemaitis-Vytautas, kuris 1954-11-26 buvo nužudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. 10 metų trukusio partizaninio karo metu žuvo apie 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų;

            Kad Lietuvių tautinę tarybą  (LTT) išdavė KGB agentė „Oras“ –  rašytoja V. Valsiūnienė.  40  LTT narių buvo nuteisti, o Jonas Noreika-Generolas Vėtra ir Zigmas Šerkšnas-Laukaitis 1957  buvo sušaudyti;

Kad vienintelėje pasaulio sostinėje Vilniuje nėra Valstybės Monumento;    

Kad niekinama kalba, rašyba, tautiškumas, pilietiškumas, patriotiškumas, istorinė atmintis, Bažnyčia, laisvės kovos,  didvyriai;

Kad 2019-07-24 d. Vilniaus savivaldybės taryba pakeitė K. Škirpos alėjos pavadinimą;

Kad 2019-07-27 d.  Vilniaus mero R. Šimašiaus potvarkiu švintant  buvo nuimta  Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lenta nuo Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių Bibliotekos.

2019-08-03 d. sąskrydyje Ariogaloje ir 2019-08-07 d. mitinge prie Karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje buvo paprašyta Lietuvos vadovų ir atsakingų institucijų neatidėliojant  spręsti klausimus:

  1. Pastatyti paminklą, skirtą per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę didvyriams su Vyčio simboliu Lukiškių aikštėje,
  2. Įstatymu įteisinti 1941 m Birželio Sukilimo 23 dienos Deklaraciją,
  3. Nekeisti K. Škirpos alėjos pavadinimo,
  4. Pritvirtinti Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą ant Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių Bibliotekos.

 Iki šiol nepastebima, nesigirdi, nesimato jokių iniciatyvų, veiksmų ir požymių, kad būtų rengiamasi šių prašymų įgyvendinami. Todėl manome, kad 2019-08-23 d.  BALTIJOS  KELIO DIENĄ YPATINGAS DĖMESYS TURĖTŲ BŪTI SKIRIAMAS ŠIŲ PRAŠYMŲ  AIŠKINIMUI  ir ĮGYVENDINIMO  ORGANIZAVIMUI.

Tarybos pirmininkas   L. Kerosierius

Pirmininko pavaduotoja   R. Jakučiūnienė

Pirmininko pavaduotojas  V. Jakubonis

Pirmininko pavaduotojas    H. Martinkėnas

            Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, K. Balčiūnas,  A. Budriūnas,  L. Bukauskienė,  N. Butkuvienė,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva,  A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan,  A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė,  Z. Mataitis, H. Martinkėnas,  K. Milius, E. Mirončikienė,   G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė,   M. Sidaravičius, R. Simonaitis,  A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas.

            Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465, 

Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,    

  1. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com