Aktualijos

Tomas Baranauskas. Kvailybės paradas pirmajame naujosios Vyriausybės posėdyje

Written by Redakcija · 6 min read

Tomas Baranauskas. Kvailybės paradas pirmajame naujosios Vyriausybės posėdyje

Alkas.lt

Taip jau atsitiko, kad pirmajame naujosios, tik penktadienį paskirtos, Vyriausybės posėdyje, kuris paskubomis sušauktas jau sekmadienį, griebtasi priiminėti itin reikšmingą ir visus mus paliesiantį nutarimą dėl vadinamojo karantino priemonių sugriežtinimo.

Nuo paskutinio griežtinimo, kurį atliko dar Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, praėjo vos trys dienos, bet naujoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė jau tada spirgėjo ir nesitvėrė kailyje, reikalaudama griežtinti karantiną dar labiau… Tad, vos gavusi įgaliojimus, ji iš karto stačia galva puolė kurpti tas savo išsvajotas griežtesnio karantino sąlygas…

Paradoksas, bet liberalioji opozicija, kuri visą laiką tik ir tekalbėjo apie tai, kaip per daug draudimų priima buvę valdantieji valstiečiai, gavusi valdžią, iškart ėmėsi didinti tų draudimų – ir dar kokių! – skaičių, nė nespėjusi įsigilinti ir susivokti, kas ir kaip čia vyksta.

Aišku, jų manymu, čia ir gilintis nėra į ką, nes viską, ką esą reikia daryti, jiems padiktavo „ekspertai“, kurių kiekvieną žodį, lyg aukso grynuolį, jie nekritiškai susikonspektavo dar posėdžio išvakarėse ir pirmąjame posėdyje skubiai patvirtino. Greitas, ryžtingas ir galvos pertekliniu mąstymu neapkraunantis sprendimas! O ir ką ten mąstysi, jei tos galvos iš anksto tuščios, jei naujasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys su medicina iki šiol susidūrė ne daugiau, kaip kiekvienas iš mūsų, protarpiais apsilankantis poliklinikoje, o visi kiti ministrai irgi ne ką daugiau išmano ir apie mediciną, o neretai ir apie savo pačių kuruojamas sritis?

O priemonės priimtos drakoniškos: nuo gruodžio 16 d. faktiškai blokuojamas žmonių judėjimas tarp savivaldybių, tuo paralyžiuojant visą Lietuvos vidaus gyvenimą, vėl, kaip ir pavasarį, uždaromos ne maisto produktų parduotuvės, netgi uždraudžiamas gyvas bendravimas tarp bet kurių dvieju žmonių, jei tik jie nėra tos pačios šeimos ar namų ūkio nariai… Bet draudžiamas tik bendravimas laisvalaikiu, o ne dabo kolektyvuose, kurių virusas, matyt, taip smarkiai nepuola…

Kaip buvo išgimdytos šios tikrai griežtos, bet dažnai beprasmiškos priemonės, istorija nutyli, nes didžioji viso to dalis surašyta Vyriausybės posėdžio išvakarėse įvykusiame neformaliame susitikime su „ekspertais“, kurie, reikia manyti, į jį jau atsinešė pasiruoštus kažkokiose kitose neformaliose vietose gimusius sprendimus. Oficialus Vyriausybės posėdis netruko nė valandos: jame buvo aptartos ir pašlifuotos tik kelios detalės, jų tarpe – net kelios korektūros klaidos nutarimo projekto tekste, kitaip sakant, kai kurių ministrų išminties pakako tik korektorių darbui atlikti.

Ir vis dėlto buvo šiame posėdyje viena išimtis – viena ministrė, kuri nusprendė sužibėti savo protu ir įžvalgomis bei, žinoma, komjaunuolišku entuziazmu. Tai – garsioji teisės bakalaurė, neapgynusi magistro darbo, ir advokato padėjėja, neišlaikiusi advokato egzamino, Evelina Dobrovolska. Su amžinos studentės, norinčios pasireikšti seminare, uolumu, ji puolė siūlyti savo korekcijas. Iš viso to mes gavome vieną papildomą – bene patį absurdiškiausią – apribojimą, draudžiantį ne tik artimai bendrauti dviems žmonėms iš skirtingų namų ūkių, bet ir susitikti jiems gatvėje – to iš anksto paruoštame projekte dar nebuvo. Antras šios ministrės-studentės pasiūlymas buvo riboti pasivaikščiojimų atstumą nuo namų, arba jų laiką (Dobrovolska nebuvo apsisprendusi, ko iš tiesų ji nori, ir, galbūt, būtent tai jai pakišo koją) – tas neeilinio kvailumo pasiūlymas kažkaip dar buvo atmestas. Bent tiek proto naujai iškeptiems ministrams pakako… Bet šis pasiūlymas leido pasireikšti vienam iš „ekspertų“, šeimos gydytojui Vytautui Kasiulevičiui, kuris šiemet žiniasklaidoje dažnai cituojamas, kaip didis koronaviruso „ekspertas“.

Žvilgtelėkime, kaip tai vyko, atidžiau. Pirmiausia E. Dobrovolska įvedė naują rimtą apribojimą, pavaizduodama tai, kaip neva dviejų nutarimo punktų suderinimą: „Jeigu mes keičiame, kad gali bendrauti tik viena šeima, arba vienas namų ūkis, tai mums reikėtų ir 2.1.5.1 punktą keisti, kuris numato, kad viešosiose vietose būti ne didesnėm nei dviejų asmenų grupėm. Mums šitą irgi reikėtų pakeist į vieną šeimą arba namų ūkį, ko mes nepakeitėm šitam projekte – atkreipiu dėmesį!“

Iš tiesų Vyriausybės nutarimo projekte buvo atsisakyta iki šiol galiojusios nuostatos, kad leidžiama artimai bendrauti ne daugiau, kaip dviejų šeimų ar namų ūkių nariams (2.1.8.1 punktas). Palikta galimybė tą daryti tik vienos šeimos ar namų ūkio atstovams. Tai – jau savaime skandalinga ir beprasmiška, nes dviejų kaimynų ar draugų susitikimas, palyginus su bendravimu dideliame darbo kolektyve ar vaikščiojimu apsipirkti į parduotuvę, ne ką teprideda prie koronaviruso plitimo, bet grubiai įsikiša į žmonių privatų gyvenimą, kurį gina Konstitucija. Matyt, toks jau buvo Šimonytės susirastų „ekspertų“ supratimas… Tačiau net ir šiame projekte buvo paliktas 2.1.5.1 punktas, įpareigojantis „viešose vietose būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius (…), laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių (iki 2 asmenų ar šeimos narių), vengti tiesioginio fizinio kontakto“.

Aišku, kad jeigu du žmonės susitinka viešoje vietoje – gatvėje, parke ar daugiabučio kieme – ir persimeta keliais žodžiais, tai dar nėra „artimas bendravimas“, kurį užsimota uždrausti 2.1.8.1 punkte. Bent tiek dar buvo leista… Bet E. Dobrovolskai net ir to pasirodė per daug, ir ji lengva ranka nusikaltėliais bei pažeidėjais pavertė bet kokius du gatvėje susitikusius ir pasikalbėjusius žmones. Jos dėka dabar net ir pasiteiravimas gatvėje nepažįstamojo, „kiek valandų“, ar, „kur yra artimiausia maisto prekių parduotuvė?“, bus traktuojamas kaip nusikaltimas, už kurį policija gali bausti žvėriškomis baudomis.

Kaip tai galėjo būti patvirtinta? Posėdžiui vadovavusi I. Šimonytė, regis, net nesuprato, kaip ir kodėl. Jai tiesiog pasirodė, kad E. Dobrovolska pašalina prieštaravimą tarp dviejų atsitiktinai likusių nesuderintų punktų… Vienintelis Gabrielius Landsbergis pastebėjo, kad Dobrovolskos pataisa iš tiesų yra ankstesnio punkto sugriežtinimas, bet jam pačiam, regis, tai nelabai rūpėjo, o niekas kitas tos pastabos nė neišgirdo – jo pasisakymas liko „tarp kitko“… I. Šimonytė net pabandė sugromuloti visa tai, pasitelkdama naivoką pavyzdį: „Jeigu mudu gatvėje, pavyzdžiui, stovėtume dviese, tai pagal šitą nutarimą klausimas, ar galime stovėt dviese? Darbo reikalais turbūt galim stovėti dviese, o šiaip tai nebebūtų patartina, nes mes neskatinam kontaktų tarp skirtingų namų ūkių.“ Aišku, kad čia kalbama ne apie „patarimus“ ar „neskatinimą“, o apie griežtą reikalavimą, už kurio nesilaikymą policija vaikysis pažeidėjus, bet I. Šimonytės supratimo lygis leido suvokti tik tiek… Vis dėlto esmę, kad draudžiamas dviejų žmonių pastovėjimas gatvėje greta vienas kito, ji dar kažkaip pagavo… Tik taip ir nepamatė tame nieko keisto, absurdiško ar nenatūralaus…

Antroji E. Dobrovolskos siūloma skandalinga pataisa: „Ir dar paskutinis pastebėjimas būtų dėl pasivaikščiojimo atvirose vietovėse. Ar nebūtų tikslinga nurodyti laiko arba atstumo nuo gyvenamosios vietos?“

Galima įsivaizduoti, kokia velniava būtų užvirus, jeigu šis komjaunuoliškas pasiūlymas būtų taip pat lengvai priimtas, kaip ir pirmasis… Kažkas turėtų matuoti kiekvieno žmogaus judėjimo trajektorijas ir atstumus, ar jo lauke praleistą laiką. Tam, matyt, reikėtų pasitelkti kokias nors vartotoją sekančias mobiliųjų telefonų programėles, be kurių nebūtų galima išeiti iš namų ir galbūt tai suponuotų ir nuolatinius patikrinimus, ar vartotojas turi tą jį kontroliuojantį telefoną su savimi… Bet net ir šios apsnūdusios ir nekompetentingos Vyrausybės posėdyje E. Dobrovolskos pasiūlymas sukėlė abejonių, ar tikrai bus gerai, jei tankiai gyvenamų miesto rajonų gyventojai bus visi priversti vaikščioti prie namų, užuot pavažiavę kur nors į mišką ar retai gyvenamą vietą… O kareivio Šveiko protu viską vertinančiai I. Šimonytei tai pasirodė tiesiog per sudėtinga… Išvengėme!

Bet didis koronaviruso „ekspertas“ Vytautas Kasiulevičius čia gavo progą pasireikšti E. Dobrovolskos pusėje. „Tai [pasivaikščiojimas], be abejo, tai turi vykti savo savivaldybės teritorijoje ir nenutolstant nuo namų. Šalys rekomenduoja skirtingai: nuo 500 m Izraelyje, pavyzdžiui, iki 5 km Airijoj – iš esmės tai yra tokie protingi atstumai,“ – bėrė savo visame pasaulyje susirankiotus kvailiausių sprendimų pavyzdžius „ekspertas“… Nejučia išsiduodamas, kas visgi gali stovėti už pačių idiotiškiausių naujojo karantino režimo nuostatų…

Nesulaukęs pritarimo, dar pildė: „Aš tiktai noriu pabrėžti, kad čia turima galvoj dar kitas dalykas, kad užtikrinti iš židinių neišplitimą į kitas savivaldybes, į kitas teritorijas. Todėl plitimas tam tikroje teritorijoje gali būti lokalizuotas ir kontroliuojamas. Jeigu jūs vykstate ir susitinkate pasivaikščioti kartu, pavyzdžiui, kur nors, kad ir Kernavėj, pavyzdžiui, 100 šeimų, tai jos sukuria, iš skirtingų savivaldybių atvykusios, sukuria riziką kitiems.“

Dieve, Dieve! Ką tik uždrausta gatvėje susitikus sustoti šalia vienas kito dviems žmonėms, o didis „ekspertas“ V. Kasiulevičius oficialiame Vyriausybės posėdyje kažką kliedi apie šimto šeimų iš skirtingų savivaldybių susitikimus, jei nebus uždraustas susisiekimas tarp savivaldybių! Bet iš to galima suprasti, kokio lygio „ekspertai“ pakuždėjo Šimonytei, kad reikia suparalyžiuoti visą Lietuvos susisiekimą, uždraudžiant žmonių judėjimą tarp savivaldybių! Tai, beje, yra absurdas, nes virusas vienodai išplitęs visoje Lietuvoje ir viena savivaldybė kitos labiau užkrėsti jau tiesiog nebegali… Nebėra kur…

Tiek apie naujosios Vyriausybės kompetenciją ir racionalumą, priimant lemtingus sprendimus paaiškėjo iš trumpučio pirmojo posėdžio, kuris buvo transliuojamas internetu…

Tuo šią liūdną apžvalgą galima būtų ir baigti, bet norisi atkreipti dėmesį į tos pačios čia aktyviai pasireiškusios „Laisvės partijos“ atstovės E. Dobrovolskos straipsnį, pasirodžiusį dar tuomet, kai ji nebuvo nei Seimo narė, nei ministrė.

Kovo 25 d. paskelbto jos straipsnio jau vien antraštė rėkia kažką priešingo tam, dėl ko ji dabar taip kovojo Vyriausybės posėdžio metu: „Karantinas nėra pagrindas suspenduoti žmogaus teises“. Jame ji, apeliuodama į įstatymus, Konstituciją ir tarptautines sutartis aiškino, kaip negalima pažeidinėti žmogaus teisių, varžyti jo judėjimo laisvės net ir karantino metu. Su tokiomis nuostatomis ji ir vadinamoji „Laisvės partija“ veržėsi ir prasiveržė į Seimą… Su jomis ji gavo mandatą atstovautį už ją balsavusius rinkėjus… Galima tad konstatuoti, kad rinkėjai eilinį kartą buvo „išdurti“. Nes mūsų „atstovaujamoje demokratijoje“ taip „atstovauti“ rinkėjus yra leidžiama…