Daug žmonių Lietuvoje nuolat keikia praktiškai visas valdžias ir gyvena uždarame pasyvaus stebėtojo rate: eilinis nusivylimas, laukimas, viltis ir vėl viskas iš naujo. Lietuvos rinkėjui į galvą yra įkaltas mitas, kad „tavo balsas svarbus, o jei neateisi, tai išrinks kitus“. Kokie yra „tie“ ir „anie“? Ir svarbiausia – ar rinkimai gali ką nors pakeisti?
Pasižiūrėkime, už ką rinkėjai balsavo ir ką gavo. Valdančiosios TS-LKD programa prasideda skambiais žodžiais: „Mes, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, savo politinės veiklos principus grindžiame krikščioniška pasaulėžiūra, įkvėpimo semiamės konservatizmo politinėje filosofijoje…“ Šios pasaulėžiūros atraminiai stulpai: maži mokesčiai, mažiau valstybės, žodžio ir individo laisvė.
Jeigu rinkėjams jų pačių likimas rūpėtų labiau nei Vilniaus Kalėdų eglės reikalai, tuomet daugeliui būtų aišku, kad šalis stumiama ten, kur vyresnioji karta jau yra buvusi. Anksčiau komunistai bent lošė atviromis kortomis, o valdžioje dabar esanti TS-LKD, perėmusi neomarksistinę ideologiją, bando maskuotis „liberaliosios demokratijos“ šydu.
Šios partijos realūs darbai yra diametraliai priešingi programos teiginiams. Pasiskaitykite jų programą, jei netikite. Rinkėjai buvo įžūliai apgauti. Lietuva jau dabar turi daugumą Europos bananų respublikos bruožų, o valdančioji koalicija nuosekliai kuria policinę valstybę. Žvelgdamas į dabartinės sudėties Seimo ar Vyriausybės darbą, aš neprisimenu nė vieno įstatymo, nutarimo ar pataisos, kuri ką nors būtų palengvinusi, liberalizavusi, atpiginusi, sumažinusi perteklinį reguliavimą ar biurokratijos naštą. Tiesa, yra viena sritis – narkotikai. Tuo metu, kai 1 iš 5 jaunuolių neišlaiko brandos egzaminų, lengvųjų narkotikų legalizavimas – sąmoningai vartoju šį terminą, o ne bandomą primesti klaidinantį – tapo vienu iš svarbiausių šios koalicijos darbų.
Politikos pulsą puikiai jaučianti biurokratija jau tiesiog terorizuoja visuomenę. Tegul vien vairuotojai suskaičiuoja, kiek per praėjusius metus sukurpta naujų planų pasipinigauti jų sąskaita. Finansų ministerija tiek suįžūlėjo, kad užsimanė leidimo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojams stabdyti ir tikrinti transporto priemonių vairuotojus. Seimo komitetuose nuolat brandinami nauji planai, kuriais siekiama dar labiau sumažinti žiniasklaidos laisvę.
Puolimas plačiu frontu vyksta ir dvasinėje srityje. Lietuvių autoriai raginami kurti knygas „supaprastinta kalba“, kad jų naudą pajustų ir kitataučiai. Įstatyminį absurdą ir policinę valstybę siekiama jėga įkišti ir į rinkėjų lovas – valdančiosios Seimo Laisvės frakcijos atstovė buvo užregistravusi pataisas dėl sekso be sutikimo. Tai tik keli epizodai, rodantys, kad sistemiškai naikinamos tradicijos, viskas, kas protinga, žmogiška ir kilnu. O užsimota labai plačiai, nes iš seniai užmiršto ideologinių kovų arsenalo vėl ištrauktas mokslinis ateizmas. Sovietmečio patirtį turinti karta tai puikiai prisimena. Tiesa, dabar tai vadinama „religijotyra“. Ir štai VDU profesorė leidžia sau komentuoti ir sumalti į miltus Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko pamokslą Bernelių Šv. Mišiose. Ir tai daroma viešai, mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomoje žiniasklaidos priemonėje!
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA
delfi.lt