2018 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Eimanto Grakausko ir Zigmo Vaišvilos, Kęstučio Eivos spaudos konferencija Seime „Visų pirma, įveikime baimę ir save“ pranešimas spaudai
Vaikų atėmimas iš šeimų peržengė visas įmanomas mūsų visuomenės ir valstybės griovimo ribas, pasėjo BAIMĘ kiekvienoje šeimoje. Baimę net susilaukti vaiko!
Kaip tam priešintis, kaip įveikti baimę kažką daryti? Net baimę gimdyti vaikus ir juos auginti!Visi suvokiame, kad ir vaikų atėmimui, ir kitais susidorojimo su Lietuvos piliečiais atvejais prieš mus paleista valstybės vardu veikianti mašina, kurios priešakyje – jėgos ir teisėsaugos sistemos.
Vien protestų ir straipsnių alternatyvinėje žiniasklaidoje, interneto erdvėse nepaks. Kol kas veikia mūsų susidorojimo užsakovų apsimetimas, kad jie nepastebi mūsų nuomonės, mūsų protestų, mūsų rūpesčių.
Todėl manome ir siūlome organizuotai ir susitelkus tą pačią teisėsaugos sistemą nukreipti ir priešinga kryptimi – teisėsaugai duoti mūsų teisėtai užsakomo darbo. Ir daug tokio darbo prieš tuos, kurie teisėsaugai užsako sudoroti mus. Ir teisėsauga pradės keistis. Nes ten dirba taip pat žmonės. Jie taip pat turi savo vaikus, šeimas. Jei šiandien jie yra VISKAS, tai rytoj tokioje valstybėje ir jie bet kurią dieną gali tapti NIEKUO.
Tačiau, visų pirma, įveikime save – nustokime galvoti, kad tai daryti beviltiška. O tuomet pradėkime veikti – skųsti ne kaimyną ar praeivį, o visus valdininkus ir pareigūnus nuo eilinio iki paties aukščiausio. Tuos, kurie mus ignoruoja ir kurie, gavę MŪSŲ VALSTYBĖS įgaliojimus, šiuos įgaliojimus naudoja prieš MUS ir MŪSŲ valstybę. MŪSŲ YRA DAUGIAU! DAUG KARTŲ DAUGIAU!
Tik praėję šiuos pragaro kelius suvoksime, kad galime pakelti galvas ir eiti drauge pirmyn, bet ne palikti Lietuvą. Būkime reiklūs ir sau, ir valdžiai.
Chrestomatiniu, ko gero, taps Zigmo Vaišvilos pavyzdys. Po to, kai 2009 metais prieš Respublikos Prezidento rinkimus jis bandė viešai pasakyti, kokia dalia siūloma Lietuvos žmonėms, praėjus savaitei po Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracijos buvo sudaryta 5 prokurorų grupė dėl Z. Vaišvilos vadovaujamos UAB „FF Lizingas“ iš AB „Oruva“ pirkto turto, kuris tariamai buvo įkeistas finansų ministerijai. Z. Vaišvilai ir BAB „Oruva“ bankroto administratoriui pusantrų metų bandyta pareikšti įtarimus. Nepavyko. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2011-02-15 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, kuriame konstatuota, kad nei bankroto administratorius, nei Z. Vaišvila nepadarė nieko nusikalstamo. Paaiškinta priešingai – BAB „Oruva“ turtą iššvaistė kreditorių komitetas nepagrįstai nukainavęs BAB „Oruva“ turtą. Šio kreditorių komiteto narių dauguma buvo iš finansų ministerijos, nutarimais. Prokuratūra nepradėjo tirti į BAB „Oruva“ sąskaitą Parekss banke Rygoje finansų ministerijos sumokėtų 25 mln. Lt nusirašymo į šio banko sąskaitą, apeinant kitus BAB „Oruva“ kreditorius, o kreditorių komitetas neleido bankroto administratoriui kreiptis į teismą. Tuometinė finansų ministrė D. Grybauskaitė, pasistačiusi kotedžą, jau buvo tapusi mūsų Prezidente.
Finansų ministerija nenurimo ir 2011 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą civiline tvarka dėl 6,911 mln. Lt prisiteisimo iš UAB „FF Lizingas“. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo šiai sumai visą įmonės nekilnojamąjį turtą. Pradėjo vėluoti įmonės atsiskaitymai. 2013 m. kovo mėn. UAB „FF lizingas“ vyr. finansininkė E. Šilinienė pasisavino apskaitos duomenis ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo. Pirmą kartą teismas atsisakė kelti bankroto bylą, nes nenustatė nemokumo. Antrą kartą teisėjas Dainius Rinkevičius 2013-09-10 nusprendė ją iškelti. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2013-11-13, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui Gintarui Pečiuliui atmetus skundą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratore buvo paskirta UAB „Admivita“.
Prieš pat šį įvykį 2013-11-06 kita Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaujama Danutės Gasiūnienės, panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl 6,911 mln. Lt priteisimo finansų ministerijai iš UAB „FF Lizingas“, grąžino bylą pirmosios instancijos teismui, kad nustatyti, ar tikrai UAB „FF Lizingas“ iš AB „Oruva“ pirktas turtas buvo įkeistas finansų ministerijai. Hipotekos registre jokio įkeitimo nebuvo įregistruota. Finansų ministerija, pamačiusi, kad teismas žiūri ne pro pirštus, sumažino ieškinį nuo 6,911 mln. Lt iki 86,4 tūkst. Lt. UAB „FF Lizingas“ tuo metu jau atstovavo bankroto administratorius UAB „Admivita“. Šį finansų ministerijos reikalavimą pripažino. Kaip ir visus kitus dirbtinai sukurtus.
Buvusio KGB etatinio darbuotojo ir Lietuvos kriminalinei policijai vadovavusio Algirdo Matonio brolio Juozo Matonio vadovaujamos UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl UAB „FF Lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, t.y. kad Z. Vaišvilai dėl to būtų iškelta baudžiamoji byla. 2016-08-04 teisėjas Gintautas Koriaginas nutarė, kad šis bankrotas tyčinis. 2016-06-29 sužalotas Z. Vaišvila atskirąjį skundą dėl šios Kauno apygardos teismo nutarties diktavo dukrai Vaivai po pirmųjų trijų chirurginių operacijų – stuburo antrojo slankstelio lūžio susriegimo ir abiejų riešų rekonstrukcijos.
Dukra Vaiva pusantrų metų nedirbo, kad padėtų tėvui bent spėti susigaudyti, kas vyksta teismuose. 2017-02-17 Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Virginija Čekanauskaitė iš teisėjo G. Koriagino nutarties pašalino motyvus dėl Z. Vaišvilos sudarytų sandorių, tačiau paliko galioti bankroto pripažinimą tyčiniu. Z. Vaišvila tariamai neperdavė bankroto administratoriui dokumentų ir turto už 2,4 mln. Eur, esą sugadino įmonės apskaitos programą, esą neperdavė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esant tariamai nemokiai įmonei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nežinia, kodėl taip nusprendė teisėja V. Čekanauskaitė, nors byloje yra įrodymai, paneigiantys šiuos teismo teiginius, o nekilnojamąjį turtą, registruojamą viešame Nekilnojamo turto registre, bankroto adminsitarorius buvo ne tik perėmęs, bet ir pardavęs. Gamybos įrengimus ir atsargas Z. Vaišvila perduoti negalėjo, nes šį turtą pavogė, pagal Z. Vaišvilos pareiškimą vyksta ikiteisminis tyrimas.
2016 m., pasinaudojus sunkia Z. Vaišvilos sveikatos būkle, be jokio teisinio pagrindo bankroto administratoriui sulaikius jam mokėtiną teismo patvirtintą darbo užmokestį, visas UAB „FF Lizingas“ nekilnojamasis turtas buvo pasisavintas ir/ar iššvaistytas bankroto administratoriaus ir kreditorių komiteto, kurio pirmininkė – J. Matonio vadovaujama UAB „Baltic arms“. Lėšų švaistymu ir tokiu turto pardavimu (kas nenorėtų Palangoje 10 arų gyvenamosios paskirties sklypų pirkti po 1333,33 Eur!?) įmonei padaryta žala – apie 3,5-4 mln. Eur. Ir viskas „teisėta“, nes viską bankroto adminstratorius padarė, vykdydamas kreditorių komiteto nutarimus. Kaip ir Snoro banke.
Šiemet susidorojimo su Z. Vaišvila įgyvendintojai nusprendė dar kartą pabandyti iš Z. Vaišvilos atimti teisę būti juridinių asmenų valdymo organų nariu. Kad nesugalvotų kur nors į valdžią pakliūti. Praėjus penkeriems metams bankroto administratorius Kauno apygardos teismo to ir paprašė, nors toks jų prašymas 2014 m. jau buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliaciniame teismuose ir buvo atmestas.
Ir šie veikėjai „užsirovė“. Ta pati Lietuvos apeliacinio teismo teisėja D. Gasiūnienė, kuri 2013-11-06 nutartimi panaikino 6,911 mln. Lt priteisimą finansų ministerijai iš UAB „FF Lizingas“, įsiteisėjusia ir neskundžiama 2013-11-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi panaikino ir Kauno apygardos teismo teisėjos Nijolios Indreikienės nutartį dėl apribojimo Z. Vaišvilai 5 metus būti juridinių asmenų valdymo organų nariu ir nustatė, kad Z. Vaišvila neprivalėjo kreiptis į teismą dėl UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo. Kodėl? O gi todėl, kad teisėjos D. Gasiūnienės priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatyta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nutarę, kad keltina UAB „FF Lizingas“ bankroto byla, o šis bankrotas pripažintinas tyčiniu, net nenustatinėjo, ar įmonė nemoki, kada ji tapo nemoki. Jei tokia buvo. Bankroto įsiteisėjimo dieną 2013-11-13 UAB „FF Lizingas“ balanse apskaitoma turto už daugiau kaip 13,333 mln. Lt, o įsipareigojimai (ne visi jie pradelsti) – 2,22 mln. Lt. Įmonės nemokumas yra, kai jos pradelsti įsipareigojimai didesni nei 50% įmonės balanse apskaitomo turto vertės.
Jau bankroto administratoriaus sudaryti 2013-12-31 ir 2014-12-31 UAB „FF Lizingas“ metiniai balansai patvirtina panašius skaičius, t.y.; tai, kad įmonės nemokumo nebuvo ir po bankroto bylos iškėlimo.
Teisėja D. Gasiūnienė nustatė dar vieną svarbią aplinkybę – bankroto administratorius ir suinteresuoti asmenys UAB „Skomė“ bei UAB „Baltic arms“ nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Z. Vaišvilos įrodymus, kad UAB „FF Lizingas“ buhalterinės apskaitos programą nutarė nurašyti ir sunaikinti su jos duomenimis ne Z. Vaišvila, o kreditorių komitetas, ir tai įvykdė bankroto administratorė UAB „Admivita“.
Tokiu būdu bene vienintelės teisėjos Danutės Gasiūnienės stiprybės ir sąžinės dėka griūva penkiolika metų finansų ministerijos, kuriai vadovavo D. Grybauskaitė, ir J. Matonio pradėtos galimai nusikalstamos bendros veikos. 2009 m. pasinaudojus Z. Vaišvilos bandymu dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose, su bendrininkais buvo perimtas UAB „Skomė“ valdymas (7676 kv.m. komercinio renovuoto ploto patalpos Konstitucijos pr. 12 Vilniuje. Prokuratūra „nemato“, kad J. Matonis valdo šią įmonę, naudojantis nuo 2014-12-06 neegzistuojančios off-shore įmonės Divine Consult Ltd balsavimais UAB „Skomė“ akcininkų susirinkime. Šią įmonę J. Matonis įregistravo UAB „Skomė“ akcininke suklastotų dokumentų pagrindu. Šią ketverius metus neegzistuojančią įmonę Diivne Consult UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimuose kitų suklastotų dokumentų pagrindu atstovauja advokatas Audrius Aničas. Ir prokuratūra to „nemato“.
Z. Vaišvila turi ir rašytinius įrodymus apie finansų ministerijos ir UAB „Skomė“ bei UAB „FF Lizingas“ bankroto bylą inicijavusios vyr. finansininkės Editos Šilinienės susirašinėjimą dėl bendrų pastangų bylose prieš Z. Vaišvilos vadovaujamą UAB „FF Lizingas“ bei keitimąsi dokumentais. JJungtinis Z. Vaišvilos oponentų frontas, remdamasis teismų nutartimis dėl UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo ir šio bankroto pripažinimo tyčiniu, užsuko skolų iš Z. Vaišvilos priteisimo mašiną. Teismai, praktiškai nesiaiškindami šių bylų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, iki šiol priteisinėjo iš Z. Vaišvilos sumas, remdamiesi tik tuo, kad UAB „FF Lizingas“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Citata iš Z. Vaišvilos oponentų procesinio dokumento teismui: „...išieškojimas iš atsakovo Z. Vaišvilos turėtų trukti dar bent kelis šimtus metų ar net tūkstančius metų, kas savaime suprantama, neįmanoma.“ Ši patyčia – iš naujausios UAB „FF Lizingas“ bendros su UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ bylos jau ne tik prieš Zigmą Vaišvilą, bet ir prieš jo dukrą Vaivą, į kurios sąskaitą buvo sumokėta Z. Vaišvilos gyvybės daudimo išmoka po to, kai jis 2016-06-29 įvykio, prie kurio jį privedė tei patys asmenys, stebuklingai liko gyvas. Dukra pusantrų metų po 2016-06-29 įvykio nedirbo, kad padėtų tėvui, atidėjo savo vestuves. Prieš savaitę Z. Vaišvila per vieną dieną gavo rekordinį pašto pranešimų apie procesinius dokumentus skaičių – 18.
Tai yra ne tik visiškas moralinis nuopolis. Šiais laikais tai vadinama mobingu. Visapusiška patyčia, siekis žmogų sunaikinti psichologiškai, fiziškai, finansiškai, morališkai. Ir be abejo, politiškai, paskelbus jį nacionaline grėsme. Be įrodymų, nes Z. Vaišvilos atkaklumo dėka iš Generalinės prokuratūros šiemet gautas VSD atsakymas, kuriame jau rašoma, kad informacija, kurios pagrindu Z. Vaišvilas buvo įtrauktas į 2015 m. „Grėsmų nacionaliniam saugumui verinimą“, nėra slapta. Tačiau Z. Vaišvilai VSD jos vistiek neteikia. Gaus ją Z. Vaišvila. Jei ne iš prokuratūros, tai per administracinį teismą. Jei ši informacija išvis egzistuoja.
Įdomu, kokia „supergrėsme“ Zigmą Vaišvilą VSD ir AOTD prie KAM paskelbs 2019 m., t.y. prieš Respublikos Prezidento rinkimus?
Kai kas manė, kad tokiais veiksmais sustabdys Zigmą Vaišvilą. Nepavyko. Jie jo nepažįsta. Jie neįvertino jo patirties, sugebėjimų ir būdo. Z. Vaišvila VSD vadą Darių Jauniškį 2016 m. kovo 31 dieną viešai ir pagrįstai išvadino menkysta. D. Jauniškis į tai net nesureagavo. Tačiau po to, kai Z. Vaišvila ir A. Nakas kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, asmeninės atsakomybės išsigandęs D. Jauniškis parašė Z. Vaišvilai 207-09-29 VSD raštą, kad Z. Vaišvila nebuvo grėsme nacionaliniam saugumui. Tokiu Dariumi Jauniškiu ir iki šiol remiasi Lietuvos valstybės saugumas.
UAB „FF Lizingas“ bankroto byla jau atsukinėjama atgal. Z. Vaišvila kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo dėl šios bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad tuo atveju, jei teismas šį beprecedentį atveją nesugebės išnagrinėti civilinio proceso tvarka, paprašyta bylą perduoti prokuratūrai.
Šiandien Z. Vaišvila kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą. Pranešėjai mano, kad Z. Vaišvilai ir jo šeimai gręsia ir fizinis susidorojimas. Teisėja D. Gasiūnienė (garbė jai), kad ir be pavardžių, bet atvėrė duris į šią niekšų gūžtą. Vakar teisėja D. Gasiūnienė nusišalino ar buvo nušalinta nuo bylos, kurioje ji buvo pranešėja ir pirmininkė ir kurioje nagrinėjamas reikalavimas iš Z. Vaišvilos priteisti per 0,6 mln. Eur. Pirmosios instancijos teismas (teisėja Vilija Mikuckienė) tai jau ir padarė, remdamasis faktiškai vieninteliu argumentu – dirbtinai ir melagingai sukurptu UAB „FF Lizingas“ bankroto pripažinimu tyčiniu.
Todėl teisėjos D. Gasiūnienės gynimas taip pat tampa be galo svarbus.
Mnaome, kad teisėjai Dainius Rinkevičius, Gintaras Pečiulis, Gintautas Koraiginas ir Virginija Čekanauskaitė (ji – jau pensijoje), Lietuvos valstybės vardu sukūrę šį įsiteisėjusį „teisingumą“ UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje, turi nedelsiant atsistatydinti.
Šis chrestomatiniu tampantis Zigmo Vaišvilos kovos su sistema, pavergusia savo siekiams įgyvendinti ir teisėsaugą, pavyzdys patvirtina, kad mums visiems būtina ne tik telktis, bet ir teisėsaugą nukreipti prieš tuos, kurie iki šiol tai darė, visų prima, prieš mus. Ir ta pati teisėsauga pradės laisvėti iš šios neteisėtos įtakos.
Labai svarbu mums patiems, visų pirma, įveikti save ir baimę. Būtent baime ir iš jos išplaukiančia neviltimi mus ir valdo.
Kas toliau?“, – sakoma spaudos konferencijos rengėjų pranešime visuomenei.
Spaudos konferenciją galima žiūrėti čia:
https://www.youtube.com/watch?v=GNEhouupiaA