Ar ne keista, kad globalizacijos ideologai ir kosmopolitai, deklaruojantys valstybes be sienų ir kosmoso užkariavimą, vis tik labiau linkę kapstytis po savarankiškų valstybių pamatais. Nusismulkina iki menkučių tautų lygio, kartais net iki Afrikos genčių, jei tik randa kokių deimantų ar naftos, būtinai iškapstys ir kokį nors tironą. Beduinų vadą Kadafį, diktatorių Sadamą arba kraugerį Huseiną. Kodėl kosmopolitai nebesidomi kosmosu, o „globalistai“ abejingi Žemės gaubliui – lyg ir aišku: pasaulis dar nepasidalintas, gamtiniai ištekliai neperskirstyti, išsišokėliai šeimininkai dar ne visi sutramdyti. Todėl ir norima kuo greičiau ir bet kokiomis priemonėmis pavienes valstybes „demokratizuoti“ taip, kad joms vadovautų paklusnūs vasalai. Romūs kaip iškastruoti šunyčiai. Kažkodėl labai keistai išdresuoti tik ant savų ir savo kaimynų kiauksėti. O svetimiems rankeles laižyti (gal dėl to, kad slapta pašeria?)Todėl visur, kur pernelyg ilgai šeimininkauja viena partija arba vienas vadovas, žinoma, išskyrus Vokietiją ir kt. ES bei NATO nares, situacija grėsmingai apibūdinama kaip antidemokratiška, autokratiška arba diktatoriška. Ypač jeigu ten atstovaujama tautos interesams. Kaip antai Baltarusijoje, Rusijoje, Kuboje ir panašiai. O jei valstybė yra linkusi paklusti svetimiems interesams, kaip antai – Saudo Arabija, jai gali vadovauti ne tik sudievintas šeichas, bet net pats velnias. Gali savo piliečiams rankas nukapoti, o pilietes mirtinai akmenimis užtalžyti… Ir niekas nieko nepasakys, nes kartą jau visiems aiškiai pasakė toks Bušas iš JAV: „Nors ir kalės vaikis, bet savas.“ O Lietuva mūsų Lietuvos bankininko lūpomis visiems laikams užgarantavo, kad „moralė nebėra šio pasaulio dimensija“. Vadinasi, viskas galima, viskas leidžiama.
Ar ne metas pagaliau išsiaiškinti, kaip surėdytas mus supantis pasaulis? Kokia jame egzistuoja santvarka? Demokratinė ar autoritarinė?
Tuomet, užuot draskęsi tarpusavy, kas „prorusiškas“, o kas „provakarietiškas“, kas demokratiškas, o kas nelabai, galėtume draugiškai sutarti, ką reiškia, kai galingiausia valstybė apsiskelbia esanti viso pasaulio „tvarkdarė“? Ar netapo mūsų miela Žemė policine planeta, kurią valdo baisus ir stiprus diktatorius?
Jeigu Amerika, neatsiklausiusi nei Jungtinių Tautų Organizacijos, nei savo Kongreso narių, be šimtaprocentinių įrodymų, tik pasivaidenus cheminiam ginklui (Kol kas turiu galvoj tik Iraką), gali bet kada ir bet ką subombarduoti, koks yra tas mūsų pasaulis?
Kokia jame tvarka ar santvarka nusistovėjusi?
Demokratinė?
Autoritarinė?..
Beje, šiuo metu JAV kaip tyčia yra valdoma neprognozuojamo prezidento, kuris, mūsų valdžios manymu, neblogai tinka kovoje su rusais. Kaip matome, ne tik su rusais. Ir su arabais. O juk apetitas kyla bevalgant. O kas bus, jei patvarkęs arabus, jis užsimanys europiečius sutvarkyti? Požymiai jau matyti. Nekalbu apie mūsų prezidentės viešą pažeminimą per Baltijos ar, pasak Trampo, Balkanų prezidentų susitikimą. Paskutiniai grasinimai buvo skirti Merkel, kuri Vokietijos milijardus išleidžia ne ten, kur reikia. (Vokietijai, ne Amerikai.)
Jei tikrai valdžia gadina žmones, o absoliuti valdžia gadina absoliučiai, kaip jaustis tuomet, kai absoliučią valdžią pasaulyje įgauna absoliutus idiotas. Ir dar ryžas. (Žinau pagal save.) Belieka išsižiojus stebėti įvykius pasaulyje ir laukti jo pabaigos. Juk dar neseniai du neprognozuojami diktatoriai, Amerikos ir Šiaurės Korėjos, viešai grasinosi persimesti tarpusavyje branduolinėmis raketomis, o žiūrovai ir jų sąjungininkai reagavo taip, tarytum savo kieme jie žaistų pingpongą. Tarytum branduolinis karas mūsų neliestų ir tai nebūtų egzistencijos klausimas. Argi neakivaizdu, kad tapome pamišėlių įkaitais ir jokie demokratiniai dėsniai čia negalioja. Netgi įgimti savisaugos instinktai nebeveikia? Kodėl visi tyli ir aklai pasikliauja pasaulio policininku, kuris gali ne tik bombomis apmėtyti, bet ir „oranžines revoliucijas“ arba prezidentų apkaltas finansuoti. Arba priešingai – nieko nefinansuoti ir tokiu būdu prasiskolinusias valstybes lėtai ekonominei žūčiai pasmerkti.
Žinoma, mes, lietuviai, galime pasiguosti, kad esame NATO nariai, Amerikos sąjungininkai, todėl mūsų beprotiški ir despotiški pasaulio valdovų veiksmai nepalies. Kol kas. Nusispjovus į moralę, verta apsimesti naudingais idiotais. Juk ne mūsų kraujas liejasi ir ne ant mūsų vaikų bombos krenta. Kol kas. O kai kam iš to nauda dviguba, jei ne šimteriopa. Įtikėjusi nebaudžiamumu mūsų valdžia ir net prezidentė gali kada panorėjusi ir už bet ką ministrams galvas kapoti bei Lietuvos turtą per ofšorus parceliuoti. Bet ar mūsų valstybei tai yra naudinga? Turbūt nelabai. Tai suvokia ir vagys valdžioje, todėl laikosi tvirtai dantimis ir nagais įsitvėrę „rusų“. JUK „RUSŲ KORTA“ YRA VIENINTELIS KONTRARGUMENTAS, PATEISINANTIS VISAS VALDŽIOS BEPROTYBES IR NIEKŠYBES.
Todėl, suprask, viską, ką darėme blogai ir sau nenaudingai, visi nuostolingi sandoriai vyko ne dėl valdžios gobšumo ar kvailumo – tik dėl Rusijos. O kas liko dėl Lietuvos? Šis tas dar užsiliko. Pensininkai, kurių nebėra kam išlaikyti. Vaikai, kuriuos mamoms dar būtina išmaitinti ir užauginti. Jaunimas, kuriam reikia mokslus apmokėti, kad emigracijoje dėl jų kapitalistai mūsų Lietuva nenusiviltų. Ir valdžia su biurokratiniu aparatu, kurį nuolat tenka mokesčiais pašerti. Kad turėtų sveikatos ir pakankamai jėgų ES lėšoms įsisavinti.
Neatsitiktinai dabar ypač populiarus klausimas: Ką daryti ir kaip sustabdyti emigraciją? Be panikos. Išeitį visuomet galima rasti.
Norint, kad Lietuva neištuštėtų, reikia daugintis girtiems, kad moterys gimdytų tik degradus arba debilus. Ne vien tam, kad lengviau su saviškiais (t.y. su valdžia) susikalbėtų, bet ir užsieniuose per ilgai neužsibūtų. Ten tokių tikrai nereikia, kaipmat iššifruoja ir namo deportuoja. O jei kam per klaidą gims normalūs, reikės būtinai juos išauklėti banditais. Ne vien tam, kad būtų ką į Seimą rinkti, bet kad galėtų ir Lietuvą su bitom nuo babajų apginti.
P.S. Nors moralė ne šio pasaulio dimensija, pabaigoje knieti pamoralizuoti: ar Amerikos prezidentai, veikiantys kaip pasauliniai diktatoriai, turi moralinę teisę mokyti kitus demokratijos?
respublika.lt