Jei 1917 metų Rusijoje, 1930 metų Vokietijoje arba Rusijoje po 2000-ųjų būtų buvusi Dalia Grybauskaitė, šios valstybės būtų turėjusios nuosaikesnę alternatyvą tam, kas jose nutiko. O pagrindinis panašumas su įsigalėjusiais režimais jose – vidaus priešų paieška, virtusi oficialia ideologija ir spec. tarnybų pagrindine užduotimi.
Prezidentės metinio pranešimo citatos-akcentai:
Vidaus priešai „kėsinasi į valstybę, demokratiją“; valstybėje „knibžda godžių, klastingų, demoralizuotų savanaudžių“; būtinas Lietuvos „išvadavimas nuo vietinių grobikų“ – vidaus priešų; būtinas „atgrasymas“, „apsivalymo kova“, „pilietinė gynyba“, „pergalė prieš klastingus machinatorius“ (tipinė Lenino-Stalino-Hitlerio kovos su vidaus priešais retorika); „pasikėsinimai į valstybę nesibaigia, mėginimai užvaldyti šalį nesiliauja“.
Visi „raktiniai“ žodžiai – kone tiesiai iš vidaus priešų ieškančių demagogų ir diktatorių leksikono.
Ir desertui – kodėl Lietuvai reikia kažko panašaus į Stasi ar KGB: „Šalies žvalgyba jau geba vidaus grėsmes (…) ne tik įžvelgti, bet ir padėti jas šalinti“. Čia žvalgybos darbas?
Sveikinu mus visus.
