Jau antrą kartą konservatoriai nuvilia savo rinkėjus ir netenka valdžios.
Jau antrą kartą socdemai perima valdžios estafetę, ir, matyt, vėlei dviems kadencijoms, kolei užgydys dešiniųjų Tautai padarytas skriaudas.
Būtų gerai, kad trečio „saulėlydžio“ nebūtų, nes Tauta neištvers… Jau dabar dalis emigravo, likusi Lietuvoje dalis – „nusižebravojo“, „nusipijokavo“ ir dar dvigubai daugiau nusižudė…
Žala tokiai mažai lietuvių Tautai padaryta didžiulė ir neatstatoma. Būtina skubiai sustabdyti skriaudos augimą bei bent dalinai ją kompensuoti.
Ir šį šventą darbą naujai išrinkta valdžia turėtų pradėti skubiai (bet ne naktimis), ir pradėti nuo savęs! O būtent – peržiūrint Seimo ir Vyriausybės naudojamus resursus bei subalansuojant viso biurokratinio aparato išlaidas. Ir tik parodžius Tautai savo gerą pavyzdį, jau vertėtų imtis atstatinėti visą nukreivintą Lietuvos ūkį.
Taigi, pirmiausiai, artimoji aplinka – Seimas.
Visiems akivaizdūs 3 klondaikai, kurie be apčiuopiamos naudos kasmet praryja keliasdešimt milijonų! Tai seimūnų patarėjų-padėjėjų trigubas pulkas, autotransporto parkas bei „kanceliarinės“ išlaidos.
Būtų logiška, jei šąrašiniai seimūnai turėtų 1 padėjėją, o vienmandatiniai – 2, iš kurių vienas padėtų rinkiminėje apygardoje, o kitas Seime. Taip iš 500 liktų tik ketvirtis tūkstantėlio darbuotojų bei susitaupytų apie porą milijonų mokesčių mokėtojų lėšų.
Beje, būtina įvesti padėjėjų kvalifikacijos sąlygą – aukštąjį išsilavinimą, ir, pageidautina, humanitarinį, kad išventi tokių kuriozų, kaip padėjėjaujančių elektrikų, kirpėjų ar siuvėjų…
Autotransporto parką galima taip pat perpus sumažinti, nes jo reikia tik vienmandatininkams seimūnams pas rinkėjus nukakti. O sąrašiniai, atrodo, neturi ir pas ką ir ko važiuoti? Antra vertus, mašinos galėtų priklausyti frakcijoms, todėl naudingiau naudojamos, taip atribojant seimūną nuo bet kokių pagundų ateityje planuoti mašinos perpirkimą.
Šis autotransporto pertvarkymas sutaupytų Seimui galgi kelias dešimtis milijonų litų. Ir, pagaliau, kanceliarinės išlaidos – akivaizdus neapmokestinamas priedas prie algos, ne tik galėtų, bet ir turėtų būti valdomas Seimo kanceliarijos tiek perkant pieštukus-trintukus, tiek ir popierių. Ką ji (kanceliarija) ir dabar daro. Taigi, nedubliuokime…
Šių išlaidų suma gal ir nelabai įspūdinga, palyginus su dešimtmilijardinėmis A.Kubiliaus skolomis, tačiau visos Tautos matoma ir įvardijama kaip Seimo gėdos simbolis.
Pasišvarinus Seime, jau galima pasitvarkyti ir visą biurokratinį aparatą. Pirmiausia, kad ir įvykdžius buvusios Vyriausybės planus – sumažinti darbuotojų skaičių 30%?! Taip sakant, pagal Prezidentės valią, vyriausybinių darbų tęstinumą įvykdyti…
Kadangi A.Kubilius „krizę suvaldė“ pensininkų sąskaita, o biurokratų pyragus išsaugojo, tai būtent jo, A.Kubiliaus pažadą ir reikėtų įvykdyti! Tai yra dabartinį tik 12 proc. etatų sumažinimą išplėsti iki 30 proc., kas leistų jų algų sutaupymo sąskaita kompensuoti pensininkams padarytą žalą!!!
Ir įsivaizduokite – užtektų!Tai kas tą krizę suformavo?..
Labai ir labai efektyviai būtų galima perpaskirstyti lėšas dar ir sumažinus biurokratų algų žirkles, kad ir neviršijant trijų kartų vidutinį atlygį.Likusių sumų užtektų padidinti ir minimalią algą iki 1 200 litų – taip padorūs finansistai sako.
Ir tai be jokių investicijų į naują verslą, naujas darbo vietas ar į Biudžetą, bei derinimo su pramonininkų konfederacija!!!
Bet toks pasitvarkymas-pasišlavinėjimas savame kieme, tai tik smulkmena, lyginant su viso Biudžeto „klondaikų“ revizija! Vien tik po „kompensacinių vaistų“, „pakaitinio gydymo metadonu“ ar „kraujo donoryste“ priedanga kokie nebe milijonai, o milijardai slapstosi?!! O kur dar Krašto apsaugos ar Energetikos ministerijos?!!
Sakykime, tokia akivaizdi SAM aukso kasykla, kaip rodomi dešimteriopai brangesnių nei kaimyninių valstybių vaistų užpirkimai, kurie, neva, ligonių gelbėjimui, yra valstybės kompensuojami…
Tuo tarpu tie ligoniai, perėję per tiltą į Kaliningrado sritį, nusiperka tą patį vaistą ir be kompensacijų, ir pigiau! Kodėl SAM farmacijos specialistas „nenueina to tilto į Kaliningradą“ ir nesusiranda pigesnio tiekėjo – visiems labai aišku. Tik Biudžeto sudarytojams ir tvirtintojams tai didžiulė paslaptis. Tame tarpe ir buvusiai ES finansų komisarei…
Ir taip perėjus visus Biudžeto skyrius, bei perpaskirsčius lėšas visai pagal kitą kriterijų – Tautos, o ne milijonierių interesą, – jau galėtume nuimti visus krizinius diržus ir kilpas nuo kaklų. Tai čia būtų skubūs pirmaeiliai Seimo darbo uždaviniai, po kurių jau būtų galima imtis ir svarbesnių darbų.
O būtent – žalos atlyginimo! Ir ne iš Biudžeto, o iš kaltų!
Įsigalėjusi nuomonė, kad valdžia nebaudžiama, kad jos kolektyviai (balsuojant) priimti sprendimai nesuformuoja kolektyvinės atsakomybės – yra taisytina.
Turime ir gerą pavyzdį – Islandiją! Islandai, ne tik nuvertė savo Vyriausybę, ne tik patraukė Premjerą atsakomybėn, bet ir referendumo keliu nutarė negrąžinti skolų užsienio kreditoriams!
Va šitaip turėtų lietuviai nuspręsti su A.Kubiliaus skolomis JAV.
Tai yra atstatyti liaudies prioritetus prieš užsienio ekonominius interesus. Tai yra, kaip islandai pasipriešino neoliberalizmo diktuojamom globalizmo taisyklėm ir privertė bankininkus susimokėti už savo pačių sukeltą krizę?!
O Lietuvoje – kaip su „Snoro“ banko bankrotu? Taigi A.Kubiliaus Vyriausybė socializavo banko nuostolius ir perdengė juos iš valstybės kišenės, t.y. tikrumoje iš mokesčių mokėtojų kišenių, jų neatsiklausiant! Tai milijardai, jau nebekalbant apie milijonus apsišaukėliams Europos ekspertams… Ir tai turint ES lygio specialistus (Grybauskaitę, Šemetą) finansų srityje!!!
Tiesa, kas link liberalų, tai ir Lietuvos rinkėjai už juos nebalsavo, gal daugiau dėl homoseksualizmo parėmimo ir propagavimo, tačiau tuo pačiu metu sudavė gana rimtą smūgį ir neoliberalizmo dogmų įsigalėjimui Lietuvoje. Dabar belieka inventorizuoti valstybės finansų sektorių – juk neveltui jį savanoriškai paliko Reinoldij Šarkin? – sustabdyti tiek neapmokestinamo kapitalo išvežimą į užsienį, tiek sumažinti palūkanų procentus iki regioninių valstybių lygio! O tai reiškia – sustabdyti valstybiniu lygiu bankų grobimus-spekuliacijas paprastų žmonių finansais.
Taigi, Lietuva pirmą žingsnį, atsikratant liberalų per rinkimus, padarė. Ir antrą žingsnį – Referendume dėl AE – žengė ir atsisakė valdžios klano grupuotės ekonominių interesų „energetinės nepriklausomybės“ priedanga.
Dabar belieka žengti trečią žingsnį – nuteisti krizės kaltininkus!
Kad neliktų nenubaustos spekuliacijos paprastų žmonių finansais, – prisidengus akivaizdžiai melagingais teiginiais – kad neliktų nenubausti už sudaužytus gyvenimus, sunaikintus verslus, išblaškytus duoneliauti šeimų narius, prarastas viltis.
Pažymėtina, kad šių, 20 metų besitęsiančių spekuliacijų kriminalizavimas ir kaltų nuteisimas, pagaliau, sustabdytų ir užbaigtų Tautos ir valstybingumo naikinimą per kapitalo liberalizavimą, finansinio reguliavimo panaikinimą ir nusikalstamą nedesovietizuotų valdžios atstovų politinį abejingumą.
Tačiau šiam trečiam žingsniui akivaizdžiai trukdys Prezidentė, jau rinkimų metu paskelbusi savo nuomonę už ką reikia balsuoti, o po rinkimų – kategoriškai pareiškusi kokios Vyriausybės ji netvirtins, bei paneigusi Referendumo rezultatus!!!
Tai va, kas ir kieno politinę valią diktuoja Lietuvai. Ir ne tik diktuoja, bet ir su 240 „specnazo“ policininkų būriu tą valią vykdo?! Ir ne tik su „specnazu“, bei ir visa teisėsaugininkų-teisėtvarkininkų armija, ar tik ne pagal jos „dūdelę šoka“? O kol šoka, tol sėdi šiltuose postuose ir prasigėrę, ir korumpuoti, ir parašus falsifikavę, ir įrodymus sunaikinę, ir, ir, ir…
Todėl trečiu žingsniu šiandienos Seimui būtų Konstitucijos pataisymas, peradresuojant iš Prezidentės į Seimo kompetenciją visų teisėsauginių-teisėtvarkinių institucijų vadovų skyrimą ir kontrolę. Taip užsibaigtų „kišeninių“ prokurorų, teisėjų, policijos komisarų era ir prasidėtų lygybė prieš įstatymą, tai yra, realios demokratijos pradžia.
Seimo valdantieji šiuo metu turi konstitucinę daugumą, tai yra tiek balsų, kiek reikia Pagrindinio įstatymo pataisoms padaryti. Taigi, kaip ir privaloma parlamentinei Respublikai, derėtų nuimti nuo Prezidentės pečių rūpesčius dėl valstybės vidaus reikalų, kad ji galėtų tinkamai reprezentuoti ir atstovauti Lietuvai tarptautiniame lygyje!
O šiandien kas?
Tai į Lenkiją atsisakė nuvykti dėl valstybės vidaus reikalų, tai į naujai išrinkto Seimo pirmąjį posėdį neatvyko dėl, matyt, tarptautinių rūpesčių…
Akivaizdu, kad du frontai Prezidentei yra per sunki našta. Valstybės vidaus reikalai privalo likti Seimo ir Vyriausybės rūpestėliu.
Taigi, dirbtinai sukeltos krizės žalos atstatymo klausimas taptų ketvirtuoju naujojo Seimo žingsniu. Ir akivaizdu, kodėl ketvirtuoju – tik pašalinus visas kliūtis, kurios 22 metus trukdė nubausti kaltus politikus pagal egzistuojantį LR BK 99 ir 100 straipsnius „už sudarymą tokių gyvenimo sąlygų, kurios lėmė:
– šitokią didžiulę ekonominę emigraciją;
– pilietybės praradimą ir apsunkintą atstatymą;
– Rytų Lietuvos lietuvių persekiojimą dėl nacionalinių motyvų;
– žemiau skurdo tapusį pragyvenimo lygį;
– sveikatos sutrikdymą, vykdant netobulą reformą;
– ir patį didžiausią savižudžių skaičių Europoje“.
Apžvelgus tokį platų valdžios piktadarysčių Tautai sąrašą, kažkaip arčiau širdies būtų ne islandiškas pavyzdys, o kinietiškas, kur už „nukrizintą“ 1 milijoną grėsė mirties bausmė, bet… Kuriame demokratiją.
Jau vien tai, kad būtų nuteistas A. Kubilius už dešimtmilijardines skolas, už AE uždarymo, bei radioaktyvių atliekų saugojimo statybų sužlugdymą, už naujos VAE projektavimą be Tautos Referendumo, už nomeklatūros pyragus, atimant iš mamų, ligonių ir pensininkų net duonos kąsnį, būtų ne tik precedentas Lietuvos valstybingumo raidoje, bet ir rimta prevencija būsimoms valdžioms.
Klausimas tik, ar vis dar negalioja „2K“ sutartis, kuri skydu pridengtų konservatorių nusikaltimus ir pratęstų dar V.Landsbergio pradėtą bendardarbiavimą su ekskomunistais vietoj būtinos desovietizacijos?
Jei sutartis galioja, tai apie žalos atlyginimą neverta ir svajoti.
Gyvenimas parodys. Ir greitai.