Š. m. birželio 12 d. sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė
mūsų skundą dėl VRK atsisakymo registruoti piliečių iniciatyvinę grupę privalomam
referendumui dėl Konstitucijos 23 straipsnio papildymo ketvirtąja dalimi: „Nuosavas piliečio
nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje neapmokestinamas.“ „Teisinga“
žiniasklaida šią naujieną jau paskelbė.
Neskubėkite džiaugtis – š. m. birželio 16 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui pateikėme prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, nes teismas 2025-06-12
sprendimu šiurkščiai pažeidė įstatymus. Teismas nusprendė, kad VRK turi teisę spręsti apie
referendumo siūlymo atitiktį Konstitucijai. Lyg koks antras Konstitucinis Teismas.
Tačiau teismas pripažino tautos konstitucinę teisę nustatyti Konstitucijoje ir mokesčių
klausimus, po ko teismas privalėjo panaikinti VRK sprendimą, nes šį sprendimą VRK grindė
nuomone, kad dėl mokesčių spręsti teisę turi tik Seimas.
Tačiau teismas nustebino, priimdamas tikrai siurprizinį sprendimą – atseit neaiški mūsų
siūlymo formuluotė „Nuosavas piliečio nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos
teritorijoje neapmokestinamas.“ Anot teismo. Mūsų piliečiai gali panorėti įsigyti daug
nekilnojamojo turto. Negi tikrai lėmė teisėjų pavydas kitiems piliečiams!?
Ir tuomet teismas nusprendė išeiti iš bylos ribų – nurodė argumentus, kuriais VRK
negrindė savo sprendimo ir dėl kurių šalys nepasisakė savo procesiniuose dokumentuose ir
bylos nagrinėjimo metu. Nes DĖL TO NEBUVO GINČO!
Visų pirma, teismas nurodė, kad mūsų siūlymas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnį –
asmenų lygiateisiškumą. Jei VRK būtų tuo grindusi savo sprendimą, būtume pasiginčiję.
Tačiau teismas apsiėmė spręsti ir už pačią VRK, ką įstatymas kategoriškai draudžia daryti.
O iš dalykinės pusės ši teismo nuomonė prieštarauja dabartinei Konstitucijos logikai,
nes joje numatytos skirtingos teisės piliečiams ir ne piliečiams įvairiose srityse – tik piliečiai
dalyvauja valdyme (33 str.), tik piliečiai balsuoja (34 str.), tik piliečiai renkami į Seimą (55
str.), tik piliečiai inicijuoja referendumus (9 ir 147 str.), o ir šeimos apsauga nukreipta į
piliečių šeimas (38 str.).
Tačiau antras teismo argumentas, kurio savo sprendime nenaudojo VRK, deja, jau
politinis – mūsų siūlymas pažeidžia „valstybės geopolitinę orientaciją“… Teismo bėda dar ir
ta, kad įstatymas nesuteikia teisės administraciniam teismui spręsti apie mūsų „geopolitinę
orientaciją. Administracinis teismas – tai ne Konstitucinis Teismas.
Teismas dar pridūrė, kad tokiu būdu ribotume ES erdvėje laisvą kapitalo judėjimą. Kas
ir kaip ribos užsieniečių teisę pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, teismas nepaaiškino.
Manau, kad ir negalėjo paaiškinti, nes mūsų siūloma Konstitucijos pataisa niekaip netrukdo
užsieniečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Mūsų siūloma Konstitucijos pataisa – tai
rūpestis, kad mūsų piliečių nekilnojamasis turtas nebūtų apmokestinamas. Pats teismas
sprendime pripažino, kad tauta turi teisę spręsti mokesčių klausimus. Tai kuria teismo
sprendimo dalimi tikėti, nes jos viena kitai prieštarauja.
Taigi, Lietuva praturtėjo – be Konstitucijoje numatyto Konstitucinio Teismo šiuo
administracinio teismo sprendimu „įgijo“ dar du konstitucinius teismus: VRK ir Lietuvos
vyriausiąjį administracinį teismą.
Dėl šių siurprizinių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d.
sprendimo šiurkščių procesinės ir materialinės teisės pažeidimų yra akivaizdūs pagrindai
atnaujinti šios administracinės bylos nagrinėjimą. Prašoma išplėstinė teisėjų kolegija.
Štai taip teismo dėka tapome antraeiliais piliečiais Lietuvoje. Po užsieniečių.
Mes su tuo nesutinkame. Lietuvos piliečiai – mes, bet ne kažkas kiti!