Aktualijos

Žilvinas Nečiūnas. Kas „gelbėja“ Gedimino kalną

Written by Redakcija · 2 min read
Žilvinas Nečiūnas. Kas „gelbėja“ Gedimino kalną Šiandien,  lapkričio 13 d. 14 val. Seime įvyks Kultūros komiteto posėdis dėl Gedimino kalno ekstremalios situacijos.

Siūlome susipažinti su Žilvino Nečiūno, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio nario, parengta informacija apie žmones, kurie „norėjo ir tebenori Kalnui tik gero“.

Susipažinkite – štai kokia komanda „gelbėja“ Gedimino kalną.

Algimantas Šiukšta – UAB „Rekreacinė statyba“, vadovas ir vienintelis akcininkas. Anksčiau užsakymų parūpindavo sesuo Vida Petiukonienė – dabar jau buvusi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė, neseniai pagarsėjusi tuo, kad ilgą laiką savo saugomose teritorijose niekaip nepastebėjo , kaip viena po kitos dygo neteisėtos pilys ir pilaitės. Paskui A. Šiukštos paslaugų Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ne kartą prireikė ir kitose Lietuvos vietose.

MB „Virmalda“. Bendrasavininkis Romaldas Rabačius. Dirbdamas Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju jis sudalyvavo ir „padovanojant“ Kaunui „auksinį tualetą“. Kai kuriam laikui buvo netekęs šių pareigų, bet netrukus ir vėl jas atgavo, ir toliau darbuojasi. Vis dar yra tokių, kurie stebisi, kad jam pavyko išsisukti nuo Pravieniškių.

Projekto vadovas – Rimas Grigas. Buvęs Valdovų rūmų projekto vadovas, reikalų tvarkymo stažuotę atlikęs pas patį Algirdą Brazauską.

Jakovas Mendelevičius. Jau daugiau nei trisdešimt metų darbuojasi Gedimino kalne – norėjo ir tebenori Kalnui tik gero. Dar 1988 pradėjo kirsti medžius, laiptavo šlaitus (sukasė terasomis), pylė ant jų priesmėlį, dėjo ant viršaus betoninius korius. Derino Kalno vaizdą prie vykdomojo komiteto pirmininko Vileikio Neries krantinių estetikos. Ant betoninių pamatų pastatė akmenines tvoras – jos dabar griūna, kai tai įvyks, šlaitams bus padaryta tokia žala, kurios vien nuošliaužos nebūtų padariusios. 

Garsus tuo, kad sugriuvo du jo projektuoti pastatai – Ledo rūmai ir Vilniaus g. 35. Atgavęs licenciją pernai suprojektavo Gedimino pilies Kunigaikščių rūmų konstrukcinę dalį (be konkurso darbus vykdo MB Virmalda). 1992 m. J. Mendelevičius jau darbavosi šiame „objekte“: paaukštinus sienas susidariusios apkrovos greičiausiai ir tapo šių rūmų sienų įtrūkimų priežastimi. Sienos trūkinėja ir iki šiol. „Kaltę“ bandoma suversti nestabiliems šlaitams.

Asta Meškauskienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) architektė. Entuziastingai pritaria visoms LNM direktorės B. Kulnytės Kalno tvarkymo vizijoms. Pikti liežuviai šneka, kad ji pati ir yra pagrindinė jų autorė ir įkvėpėja.

Gražina Kirdeikienė, Kunigaikščių rūmų restauracijos, vykdomos MB „Virmaldos“, projekto vadovė, 2014 metais pasiūliusi neatsakingą projektą – iškelti šiaurinio „bokšto“ siluetą. Būtent po šiuo „bokštu“ ir prasidėjo nuošliaužos. Dabar sunku pasakyti ar šios prieš tris metus vykdytos statybos ir paskatino nuošliaužas, tačiau bet kuriuo atveju ant trapaus šlaito pastatyti tokią apkrovą buvo labai lengvabūdiškas žingsnis, jei ne dar blogiau.

Birutė Kulnytė, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė. Tiesiogiai ir netiesiogiai atsakinga už visus nesąmoningus sprendimus, priimtus ir įgyvendintus Kalne per pastaruosius dvidešimt penkerius metus. Be to, ji yra ir pagrindinė projekto išryškinti Piliakalnio gynybinę funkciją iškertant medžius figūra. 

Už Kalno gelbėjimo darbus atsakingas Renaldas Augustinavičius. 2012 metais savo, Kultūros paveldo departamento valdininko, parašu palaiminęs medžių kirtimą, šitą faktą prisimena labai nenoriai.

Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas. Pritarė medžių kirtimui. Ir šiandien nepaliaujamai advokatauja B. Kulnytei šiuo klausimu. 

Tokia šios darnios ir, atrodo, neblogai susižaidusios komandos sudėtis bet kuriam objektyviam stebėtojui sukeltų patį didžiausią nerimą. Ar yra vilčių, kad tą supras ir Lietuvos vyriausybė, ir imsis priemonių, kol dar neįvyko nepataisoma nelaimė?