Nėra reikalo iš naujo įrodinėti aksiomą, kad teisė yra vienas esminių valstybės pagrindų, o jį silpninti reiškia veikti prieš valstybę. Šią aksiomą savitais metodais tautai jau ne kartą įrodė ir Lietuvos politinis bei teisinis elitas, tad šiandien net ir mažamečiams akivaizdu, kad bet koks, o ypač politikų, spaudimas teismams ir nepasitikėjimo jais kurstymas – tai antivalstybinė veikla, brutaliausias kišimasis į teismų darbą, teismų ir teisėjų nepriklausomumo principų pažeidimas ir, žinoma, visiškas konstitucinės sąrangos nepaisymas.
Todėl didžiulę nuostabą kelia absoliuti tyla, kuria teisinis ir politinis elitas reagavo į antikonstitucinius prezidentės Dalios Grybauskaitės veiksmus, nors apie juos prieš kelias dienas pagrindinėse naujienų pozicijose pranešė visos masinio informavimo priemonės.
„Teismas nusprendė, kad jie gali (grįžti į darbą), o moralinės ir kitos priežastys išlieka. Kaip minėjau, melo detektorių parodymų nepanaikins niekas, taigi šešėlis dėl šių žmonių, dviejų vadovų reputacijos išlieka“, – sakė prezidentė, komentuodama neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį grąžinti į pareigas neteisėtai atleistą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotoją Vytautą Giržadą.
Šie D. Grybauskaitės žodžiai – akivaizdus teismo sprendimo ignoravimas, visuomenės nepasitikėjimo teismų sprendimais kurstymas ir neteisėtas spaudimas teismui.
Šalies vadovės pasiųsta žinia aiški: vykdyti teismo sprendimą dėl V. Giržado grąžinimo į darbą – amoralu. Nes teisėsaugos institucijų vadovų reputacija turi būti nepriekaištinga, o V. Giržado reputacija, anot D. Grybauskaitės, tokia nėra.
Toks prezidentės tonas ir pozicija kursto abejonę, ar teisėtai valstybė mokės V. Giržadui moralinės žalos atlyginimą, – juk teismas neteisėtai iš tarnybos atleistam FNTT direktoriaus pavaduotojui priteisė ir 10 000 Lt kompensaciją už patirtą moralinę žalą.
Be to, šį pareiškimą D. Grybauskaitė padarė tuo metu, kai teismas dar nebuvo priėmęs sprendimo dėl buvusio FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus neteisėto atleidimo ir moralinės žalos atlyginimo. Todėl viešas prezidentės pasisakymas apie jai išliekančias abejones dėl V. Gailiaus reputacijos vienareikšmiškai vertintinas ir kaip tiesioginis spaudimas teismui.
Tai, kad Lietuvos politinis ir teisinis elitas nesugebėjo niekaip reaguoti į šį antikonstitucinį prezidentės siautėjimą, yra ne tik apgailėtina, bet ir baisu, nes dar kartą patvirtina buvusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės liudijimą, kad prezidentė yra įgijusi antikonstitucinių galių ir per baimę valdo visą politinę Lietuvos sistemą.
Kad kompensuotų tariamo elito tylą, ekspertai.eu siunčia prezidentei D. Grybauskaitei kelis klausimus:
– ar prezidentė kvestionuoja teismo sprendimą dėl moralinės žalos, kurią V. Giržadas patyrė dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos, atlyginimo?
– ar viešas prezidentės pareiškimas, jog išlieka moralinės priežastys, pateisinančios V. Giržado atleidimą, kai teismas neskundžiama nutartimi pasisakė priešingai, yra suderinamas su etinėmis nuostatomis, kurių privalu laikytis valstybės vadovui?
– ar moraliniu požiūriu pagrįstai iš valstybės biudžeto bus pervesta 10 000 Lt kaip teismo priteistas atlyginimas V. Giržadui už patirtą moralinę žalą, jei, kaip teigia prezidentė, moralinės priežastys vis dėlto išliko?
– kada prezidentė ketina viešai paaiškinti Lietuvos žmonėms, kodėl po Kovo 11-osios dirbo Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, tapusioje Sausio 13-osios perversmininkų štabu, ir papasakoti apie savo tėvelį, NKVD gaisrininką Polikarpą Grybauską?