Be kategorijos

Danas Nagelė. Užsienis nurodinėja, kaip turime gyventi

Written by Biciulystė Siūlo · 3 min read

Lietuvoje akredituoti 15-os užsienio šalių ambasadoriai išplatino bendrą pareiškimą, kuriame nurodo, kokius įstatymus mūsų šalis turi priimti LGBT asmenų atžvilgiu. Kaip pastebi buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys, ambasadoriai kuo toliau, tuo labiau bando kištis į mūsų vidaus reikalus. Ir ne tik LGBT, bet ir istorinės atminties, ekonominiais klausimais.Minėtą pareiškimą pasirašė Kanados, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Islandijos, Airijos, Izraelio, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų ambasadoriai, o jį parengė Švedijos ambasada.

„Gegužės 17-ąją, minint Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną, reiškiame tvirtą įsipareigojimą užtikrinant visų žmonių lygias teises ir kiekvieno galimybę laisvai ir vienodai – nepatiriant diskriminacijos – naudotis žmogaus teisėmis. Šiandien, išreikšdami pagarbą pavienių LGBT asmenų ryžtui ir drąsai, mes ypač pabrėžiame jų pažeidžiamumą bei poreikį skleisti žinią apie jų lygias teises. COVID-19 pandemija itin skaudžiai kirto visuomenės paraštėse atsidūrusioms grupėms ir individams. LGBT asmenys – ne išimtis”, – rašoma pareiškime.

Jame pabrėžiama, kad Lietuva – viena iš šešių ES šalių, kurioje dar neįteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė.

„Šalyje tebegalioja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, sulaukęs gausios tarptautinės kritikos kaip įrankis cenzūruoti su LGBT susijusią viešąją informaciją (…). Pasitaikė atvejų, kai šie žmonės tapo neapykantos kalbos taikiniu. Būtų galima rasti galimybių teisiškai patobulinti įstatymus, taikomus dėl neapykantos kalbos arba įvykdžius neapykantos nusikaltimus”, – teigia ambasadoriai, pridurdami, kad tikisi, jog „Seimas žengs drąsų žingsnį ir priims lyties atžvilgiu neutralų partnerystės įstatymą, kurį pasiūlė valdančiosios koalicijos partijos”.

Pareiškimas baigiamas raginimu Vyriausybę „vystyti nacionalinę strategiją dėl LGBT asmenų lygybės”.

Užsienio ambasadoriai vis dažniau kišasi į Lietuvos vidaus reikalus. Bene skandalingiausias atvejis buvo 2019-aisiais, kai Seimas svarstė (ir atmetė) prezidento Gitano Nausėdos veto Miškų įstatymo pataisoms, kuriomis iki 1,5 tūkst. ha ribojamas galimas įsigyti miškų plotas. Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius išsidavė, kad prezidentūra buvo sulaukusi skambučio iš Švedijos ambasados, kuri klausė, kas bus su švedų investuotojų įsigytais Lietuvos miškais. Vien Švedijos baldų gamybos ir prekybos gigantė „Ikea” valdo apie 30 tūkst. ha mūsų miško.

Ne ką mažiau skandalingą faktą „Vakaro žinioms” atskleidė Seimo iš pareigų politiniais tikslais atleistas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas prof. Adas Jakubauskas.

„Kai atėjau dirbti į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, pas mane iš karto su vizitu atvyko du ambasadoriai – Izraelio ir JAV. Ir abu bandė spausti bei diktuoti, kaip Lietuva turi traktuoti savo istoriją. Buvo didžiulis spaudimas ir daugybė priekaištų dėl įvairių paminklinių ženklų, tarp jų – ir generolui Jonui Noreikai-Vėtrai. Man labai keista, kai užsienio valstybių ambasadoriai bando kištis į kitos suverenios valstybės reikalus, ypač – į istorinę atmintį”, – sakė A.Jakubauskas.

Ekonomistas prof. P.Gylys, 1992-1996 m. ėjęs užsienio reikalų ministro pareigas, „Vakaro žinioms” sakė, kad tais laikais užsienio šalys visiškai nesikišdavo į Lietuvos vidaus reikalus, tik geranoriškai duodavo patarimų kaip dar nepatyrusiems valstybės valdyme.

„O dabar pas mus vietoj integracijos yra kolonizacija. Esame suvereni valstybė, dalį suvereniteto atidavusi ES. Bet neatidavėme ES galių spręsti, kokia pas mus turi būti socialinė, ekonominė politika. Tai – nacionalinės politikos dalis, į kurią niekas neturi teisės kištis ir tai yra pripažįstama visuotinai. Bet užsienio šalys pradeda aiškinti, kaip turime elgtis su savo žeme, miškais. Mes neturime savų bankų, miškai, žemė bus nebe mūsų. Kuo tai baigsis? Pasipriešinimu. Stiprės antieuropinės nuostatos, tautos, kurioms nurodinėjama, ims vienytis. Bet ambasadoriai tokių grėsmių nesuvokia”, – dėstė P.Gylys.

Profesoriui neteko girdėti, kad Lietuvoje būtų taikoma kokia nors prievarta prieš homoseksualistus.

„Negirdėjau apie jokius išpuolius, juo labiau fizinius. Ir žodinių išpuolių nėra, jei niekas jų neišprovokuoja. Bet ir jie tėra buitiniame lygmenyje. Politiniame nėra retorikos, kad reikia kažką daryti. Kaip tik sakoma: elkitės, kaip norite. Problema yra su agresyvia propaganda, kai viena iš mažumų apsimeta auka ir agresyviai kaltina daugumą tuo, kad ji puola. Tai vadinama chucpa: pats puolantis žmogus kaltina taikius žmones puolimu. Niekas pas mus nepuola nei seksualinių, nei kitokių mažumų. Iš politologijos žinome, jei šalį valdo mažumos – turtinės, karinės ar kitokios – tai ta šalis nėra demokratinė. Turi valdyti dauguma, atsižvelgdama į mažumų teises. Tačiau iš mūsų norima atimti daugumos nuomonę. Juk sociologiniai tyrimai rodo, kokia yra daugumos Lietuvos gyventojų nuomonė – jie pasisako už tradicinę šeimą”, – akcentavo profesorius.

Užsienio reikalų eksministras nesuvokia ir užsienio diplomatų kišimosi į mūsų istorinę atmintį.

„Įsivaizduokite, kaip būtų reaguojama, jei Lietuvos ambasadorius JAV imtų aiškinti, kaip reikia rašyti indėnų istoriją, arba ambasadorius Izraelyje – kaip reikia vertinti Izraelio valstybės susikūrimą. Ambasadoriai, kaip oficialūs asmenys, turi gerbti mūsų suverenitetą”, – įsitikinęs P.Gylys.

respublika.lt