Tokia mintis skambėjo savo srityse pasaulyje pirmaujančių lietuvių lūpose. Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas – ilgai lauktas didžiausias pasaulio lietuvių ekonomikos renginys vyko birželio 3 dieną Vilniuje, parodų ir kongresų centre LITEXPO. Jame netrūko įtakingų vardų, žinomų veidų ir konkrečių pasiūlymų, kaip Lietuvai įveikti globalius iššūkius, panaudojant savo stiprybes.
Sesija I: „Globalūs makroekonomikos iššūkiai: Lietuvos sprendimai“
Pirmojoje sesijoje buvo nagrinėjamas Lietuvos atsakas į patirtus įvairius makroekonominius iššūkius. Pirmiausia kalbėta apie ekonominę krizę, niekaip nepaliekančią euro zonos. Kokie yra geriausi receptai, galintys padėti įveikti pasaulinę krizę? Kaip išlaviruoti tarp modernios ekonomikos skatinimo ir tradicijų puoselėjimo?
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad į ekonominę krizę Europos šalys reagavo skirtingai, o Pabaltijo pasirinkta kryptis, nors buvo skausminga, – pasiteisino. „Dabartinė padėtis Lietuvoje yra gana stabili, augimas, kad ir nedidelis, bet yra, o pagrindinė jo priežastis – eksportas. Dabar atsižvelgiant į naujas aplinkybes reikia keisti politiką: gerinti investicinę aplinką, taikyti į augimą nukreiptas priemones, dereguliuoti verslą ir užtikrinti lankstesnę darbo rinką“, – savo krizės įveikimo receptu Lietuvai dalijosi SEB banko prezidento patarėjas.
LR finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad Lietuvos ekonominis progresas turėtų būti pirmiausia pagrįstas vidiniais šalies resursais: „Turėtume remtis žmogiškuoju kapitalu, išmintimi, kurią būtų sukaupę viso pasaulio lietuviai. Taip pat tai galėtų būti stimuliacija iš valstybės pusės“.
Paklaustas, ar privatizacija galėtų pakelti Lietuvos ekonominį lygį, Jungtinėje Karalystėje bankų sektoriuje dirbantis Darius Daubaras atsakė teigiamai. „Nekalbu apie visišką privatizavimą. Reikėtų parduoti dalį akcijų, valdymą pavesti verslui – tai pritrauktų tikrų profesionalų, kurie atsineštų savo know-how (angl. praktinė patirtis). Be to, privatizavimas ne tik iškart padidins valstybės pajamas, bet ir pagerins įmonių efektyvumą, pritrauks gabių vadovų“, – kalbėjo p. Daubaras.
Rūta Laukien, „C.W. Downer“ direktorė, pritarė minčiai, jog Lietuvos istorija per recesiją – išties sėkmės istorija, tačiau ragino neužmigti ant laurų: „Dabar reikia susitelkti ties Lietuvos augimu, ieškoti būdų, kaip ją paversti aukštos kvalifikacijos žmonių šalimi. Manau, Lietuva turėtų orientuotis į universitetus, moderniąsias technologijas, farmaciją, biotechnologijas – taip maža šalis galėtų prisidėti prie pasaulinės ekonomikos“. Verslininkės teigimu, verslumo reikėtų mokyti dar mokyklose, universitetai turėtų daugiau dėmesio skirti praktikai, tyrimams, o valdžia galėtų pritaikyti lengvatų įmonėms, investuojančioms į technologijų kūrimą.
Eric Stewart, „Williams & Jensen“ partneris, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu įžvelgė galimybę: „Lietuva galėtų save pristatyti ne tik regionui, bet ir visam pasauliui, o priimdama ryžtingus sprendimus – pademonstruoti lyderystę“.
Dar vienas diskusijos leitmotyvas – emigracija. G. Nausėda tikino, kad emigracija nėra atskira problema, o kylančių iššūkių dalis ir ji sumažėtų sprendžiant visas kitas socialines ir ekonomines problemas. Investuotojas Žilvinas Mecelis ragino kovoti su emigracija ir neprarasti mokesčių mokėtojų. To pasiekti, p. Mecelio teigimu, galėtų padėti pasiekti mokesčių reforma, kuri į Lietuvą pritrauktų užsienio investuotojų.
James Oates, „Cicero Capital“ generalinis direktorius, emocionaliai kalbėjo apie iš Lietuvos bėgančią jaunąją kartą: „Žmonių išvažiavimas susijęs ne su ekonomika, o su kultūra. Žmonės jau išvažiuoja šimtais tūkstančių ir ypač dėl išvykstančio jaunimo turėtų sunerimti verslas, valdžia ir aukštojo mokslo institucijos. Lietuvos politikoje ir versle nevyksta kartų kaita – ten sėdi vien vyresni žmonės. Įvairiose srityse reikia pabrėžti lietuviško identiteto svarbą ir reikšmę. Pasitelkus jaunąją kartą, Lietuvos augimas galėtų būti išskirtinis“.
Sesija II: „Regioninė plėtra ir urbanizacija“
Šios sesijos metu jos dalyviai mėgino atsakyti klausimus, ar valdžios institucijos vis dar gali efektyviai reaguoti į sparčiai besivystančių urbanistinių regionų poreikius? Koks jų vaidmuo verslo vystymosi aplinkoje? Kaip įtraukti bendruomenę ir privačius asmenis į naujai iškylančias problemas?
Dr. Antanas Mockus, buvęs Bogotos meras, sukūręs stiprų emocinį, simbolinį viešojo administravimo modelį, tikina, kad mieste turi būti kuriama ir emocinė infrastruktūra: „Galima priminti žmonėms įstatymą ne tik teisiniais dalykais, bet simboliais, jį paversti socialine norma. Mano svajonė, kad mieste tai, kas yra šventa vieniems žmonėms, būtų gerbiama visų kitų žmonių“.
Pradėjus svarstyti, kaip ekonominė veikla keičia kultūrinį miesto audinį, Paulius Kulikauskas, JTO tarpregioninis patarėjas, sakė čia konflikto apskritai nematantis: „Nežinau, kodėl norime supriešinti išsaugojimą su plėtra, vystymusi. Nieko prieštaringo tame nematau. Kasdien susiduriame su situacija, kai prireikia kažko naujo, o kažko seno tenka atsisakyti. Man gaila ne tų miesto dalių, kurios nugriaunamos remiantis racionaliais sprendimais, o tų, kurios išnyksta apie tai visiškai negalvojant“.
Architektas, visuomenės veikėjas Algirdas Kaušpėdas kalbėjo apie po nepriklausomybės atgavimo vykusią išskydusią miesto plėtrą: „Šiandien turime išdrikusį, pusgyvį miestą. Vilniaus mieste yra per 500 ha ploto, kurį galima paversti gyvenamuoju plotu. Tai bendras savivaldybės, architektų ir bendruomenės darbas. Miestas per naktį neatsiranda, mes turime jį statyti kartu“.
Visgi Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas abejojo, ar verta į miesto planavimą tiesiogiai įtraukti miestiečius: „Jei miestiečiai vienu metu įsitrauktų į miesto statymą, turėtume daug nelegalių statybų. Kartais hiperbolizuojame miestiečių dalyvavimo svarbą ir naudą. Iš tiesų net ir maži, bet aktyvūs veiksmai yra miesto kūrimas“. Meras nesutiko ir su teiginiu, kad gyventojai vis dažniau renkasi gyvenimą priemiesčiuose: „Persikėlimai į užmiesčius baigėsi, žmonės vėl grįžta į centrą. Mūsų miesto planavimo dokumentuose numatyti tikslai: gyventi tankiau, ekologiškiau, draugiškiau“.
Sesija III: „Sumanus pramonės augimas“
Didžiulės korporacijos „CIE Automotive“ padalinio Kinijoje prezidentas John Mack nepritarė teiginiui, kad Lietuva yra maža šalis, ir siūlė nesaugoti vietos gamintojų – drąsiai atverti duris verslui iš užsienio: „Kai kurios įmonės ateis ir pritaps, kitos turės išeiti – tai natūralus procesas. Konkurencija yra svarbus dalykas. Valdžia turėtų palaikyti glaudžius santykius su privačiu sektoriumi, norinčiu investuoti jūsų šalyje“.
Francisco Ricardo Blagevitch, didžiulę patirtį darbe su garsiausiomis pasaulyje kompanijomis sukaupęs techninės pagalbos įmonės „Asyst International“ Brazilijoje įkūrėjas ir vadovas, sąmoksliškai patarė lietuvių verslininkams ieškant klientų kai ką paprasčiausiai nutylėti: „Daug kartų girdėjau iš lietuvių verslininkų gerų pasiūlymų, kuriuos užbaigdavo frazė „bet mes esame maži“. Geriau nesakykite nieko arba sakykite „mes gudrūs, greitai augame, klestime“, nes priešingu atveju potencialus klientas net nesuteiks jums galimybės“.
Komunikacijos įmonę „Sinickas Communications Inc.“ JAV įkūrusi Angela Sinickas tikino, kad patenkinti darbuotojai generuoja įmonei papildomą naudą: „Geriau su darbuotojais komunikuojančios įmonės gauna didesnę grąžą, o jei darbuotojai supras, kur norite nueiti, supras visą jūsų pateikiamą informaciją ir tikslus, tai virs konkurenciniu pranašumu“. Tiesa, pranešėja pastebėjo, kad kalbant apie darbuotojų išlaikymą Lietuvoje, reikia galvoti apie jų išlaikymą ne tik įmonėje, bet ir pačioje šalyje.
Sesija IV: „Verslumas. Technologijos. Progresas“
Bandant rasti atsakymus į ketvirtosios sesijos klausimus, ar Lietuva konkurencinga, ar taip dažnai pastaruoju metu aptarinėjami verslo „startuoliai“ (angl. start-ups) turi ateities perspektyvas ir kaip jie atrodo pasaulio kontekste, vienas garsiausių ir įtakingiausių lietuvių verslininkų, nemokamos mobiliųjų aplikacijų platformos „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laurs tvirtino: „Kai norisi viską išbandyti, nelengva tarp eksperimentų susitelkti ties vienu dalyku. Viskam skirdami dėmesio, nesurasite savo stipriųjų pusių. Iš tiesų, sunkiau nuspręsti, ko nedaryti, o ne tai, ką daryti“.
Fondo „BaltCap“ investicijų direktorius Kornelijus Čelutka buvo optimistiškas: „Manau, kad daug lietuvių darbuotojų užsienyje išeis iš didelių įmonių ir kurs savo įmones, nes jie žino, kaip kurti globalius produktus ir kaip tvarkyti jų rinkodarą. Mes labai laukiame tokių žmonių. Siličio slėnyje jau yra apie 20 lietuvių išsukinėjančių savo startuojančias įmones, kai kurie iš jų sėkmingai randa finansavimą ir Lietuvoje“. Fondas „BaltCap“ neseniai investavo į į Yplan, Londono lietuvių sukurtą verslą, pastaruoju metu dar vadinanamą vienų karščiausių „startuolių“ Londone.
Sesija V: „Šalies ekonomikos augimas: kokį vaidmenį žaidžia diaspora?“
Diskusiją apie tai, kiek mūsų šalies ekonomikai teigiamos įtakos gali daryti lietuvių diaspora užsienyje, kiek netikėtai pradėjo verslininkas iš Prancūzijos Elian Carsenat, šeimą sukūręs su lietuvaite. Jis teigė, kad Lietuvos verslui reikėtų įsileisti daugiau specialistų iš užsienio arba lietuvių su tarptautine patirtimi. „Lietuvos įmonėms daugiausia vadovauja lietuviai, tarkime, Didžioji Britanija yra atviresnė tarptautiškumui įmonių valdybose“, – sakė p. Carsenat.
Daiva Navarrette, „Studio Lake Properties“ savininkė džiaugėsi, kad JAV neseniai įkurti Amerikos ir Lietuvos prekybos rūmai, nors paprastai tokie kuriami su šalimis, kuriose yra bent 30 mln. gyventojų.
Viktorija Vasiliauskaitė, Lietuvių Londono Sičio klubo atstovė teigė, kad lietuviai, kurie palaiko ryšius su Lietuva, turi labai aukštas moralines vertybes ir ieško būdų, kaip būti naudingiems savo šaliai. „Mums tereikia susitelkti – idėjų turime labai daug, o jas įgyvendinami jaučiamės puikiai“, – kalbėjo V. Vasiliauskaitė.
T. Langaitis pasakojo, kad „GLL | Global Lithuanian Leaders“, kurios Valdyboje jis dalyvauja, stengiasi sukurti realią naudą iš lietuvių diasporos, kuri yra labai didelis privalumas ir pridėtinė vertė Lietuvai. „Daugybė lietuvių užsienyje stebi situaciją bei įvykius ir svarsto galimybę grįžti, prisidėti prie Lietuvos sėkmės, tačiau investicijų rodikliai mažėja. Aukšto lygio specialistai, grįžę į Lietuvą akcentuoja didžiulius valdžios ir verslo atstovų požiūrio į tai, kas svarbu, ir kokie veiksmai investicijų pritraukimui yra efektyvūs, skirtumus“, – mano specialistas.
Atsakydamas į klausimą, ar Lietuvos valdžia daro viską, ką gali, kad tautiečiai grįžtų iš emigracijos, kad pritrauktų investicijas iš užsienio, Tadas Langaitis teigė, jog verslas Lietuvoje jau peržengė tą ribą, kad būtų šešėlyje: „Mes pagaliau turime naują vadovų kartą Lietuvoje, taip pat ir verslininkų kartą, kuri yra didesnė nei šešėlinė ekonomika. Tačiau politinė aplinka tiek nepažengė. Turime eiti į Lietuvos kaimą, regionus ir keisti ten gyvenančių žmonių požiūrį. Valdžia to nepadarys – tai mūsų pareiga. Praėjo tik 20 metų, dar turime laiko ryškiems pokyčiams“, – kalbėjo T. Langaitis.
Sieks įgyvendinti idėjas
„Renginyje buvo išsakyta daug konkrečių patarimų ir ateities įžvalgų. Tačiau svarbu, kad geriausios idėjos virstų veiksmais. Pavyzdžiui, viena iš dr. Vlado Lašo įvardytų emigracijos priežasčių – žemas Lietuvos, kaip laimingos šalies, indeksas. Savižudybių problemos ryškumą ir pasiūlymą kartu ieškoti sprendimų pateikė ir dr. Antanas Mockus. Tokie autoritetai kaip buvęs Bogotos meras, sėkmingai įveikęs smurtą Kolumbijos sostinėje, savo idėjomis gali daryti didelę įtaką stipriems pokyčiams Lietuvoje.“, – sakė PLEF organizatorė, organizacijos „GLL | Global Lithuanian Leaders“ direktorė Dalia Petkevičienė.
GLL paskelbė, kad su Lietuvoje ir užsienyje veikiančiais verslininkais ir aktualių sričių specialistais, dr. Antanui Mockui vadovaujant, dar šią savaitę imsis kurti konkretų veiksmų planą, kaip padidinti Lietuvos laimės indeksą pasaulyje, kuris lemia ir aukštą emigracijos tempą.
„Šiemet tęsime pradėtą Patarėjų verslui programą, organizuodami konsultacinius išvykusių lietuvių susitikimus su Lietuvos įmonėmis; su didele savanorių komanda ir Lietuvių Londono Sičio klubu tęsime studentų mentorystės programą „LT Big Brother“, toliau rengsime išskirtinius susitikimus su užsienio lietuviais, savo srities esamais ir būsimais lyderiais“, – kalbėjo D. Petkevičienė.
PLEF citata
John Mack: „Jei norite rezultato po metų – pasėkite sėklą, jei rezultato norite po dešimtmečio – sodinkite medį, o jei jo norite po šimtmečio – auginkite žmogų“.