Antradienį Seimo nariai jau trečią kartą atsisakė pritarti Seimo nario Povilo Urbšio pateiktam įstatymo pakeitimo projektui kompensuoti krizės metu nurėžtas pensijas jau mirusių pensininkų artimiesiems. Tiesa, galutinai šio projekto Seimas neatmetė – iš 58 užsiregistravusių Seimo narių 31-am balsavus už, 19 – prieš ir 6 susilaikius, įstatymo projektas grąžintas tobulinti.
Tą pačią dieną Seime buvo svarstomas ir įstatymo pataisos, kuriomis siūloma atkurti sumažintus valdininkų atlyginimus. Joms Seimo nariai pritarė.
Paprašytas pakomentuoti tokius parlamentarų sprendimus Povilas Urbšys buvo atviras:
„Kolegos mandagiai pasiuntė mane kuo toliau, o 167 tūkst. pensininkų artimiesiems dar kartą paliudijo – jie antrarūšiai.
Šiuo projektu tikėjausi atkurti teisingumą, kurį Seimas paniekino 2014 m. gegužės 22 d. priėmęs valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, kuriuo buvo nuspręsta kompensuoti sumažintas pensijas tik tų pensininkų paveldėtojams, kurie neteko artimųjų jau po įstatymo įsigaliojimo.
Kaip prisimenate, prieš 2012 metų Seimo rinkimus visos partijos kalbėjo apie pensijų kompensavimą: ir tos, kurios jas sumažino, ir tos, kurios nepritarė tokiam drastiškam žingsniui. Tačiau ir šis balsavimas rodo, jog pažadai galioja tik iki rinkimų.
Tiesa, po rinkimų buvo suskaičiuota, kad visoms sumažintoms pensijoms kompensuoti prireiks 450 mln. litų, ir ta suma buvo numatyta. Ir tada niekas neskirstė, kur gyvieji, kur mirusieji – visi pensininkai buvo lygūs. Tie šimtai milijonų turėjo būti grąžinti visiems 638 tūkst. pensijų gavėjų, savo pensijomis parėmę krizės ištiktą valstybę.
Tada Seimas ėmė svarstyti, kaip tuos pažadus paversti realybe. O per tą laiką, kol atsirado kompensavimo įstatymas, mirė 167 tūkst. pensininkų. O 2014 metų gegužės 22-ąją priimtas įstatymas įtvirtino nuostatą, kad kompensuojamąją pensijos dalį gali paveldėti tik po šios datos mirusiųjų artimieji…
Taip valdantieji „sutaupė“ nei daug, nei mažai – 117 mln. litų, arba 34 mln. eurų.
Surūšiavę mirusiuosius mūsų politikai ėmė postringauti, kad „dabar verčiau pasirūpinkime gyvaisiais“.
Kieno sąskaita, ponai? Mirusiųjų?
Mane nustebino ir Europos teisės departamento pateiktas siūlomų pataisų vertinimas. Praėjusių metų liepą tas pats departamentas vienareikšmiškai pasisakė, kad atsižvelgdami į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, turėtume pritarti projekto nuostatai, pagal kurią teisė į senatvės pensiją yra siejama su teise į nuosavybę, ir todėl neišmokėtos pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, turėtų gauti jo turto paveldėtojai.
Iš pensininkų per krizę nusavinta 34 milijonų eurų suma buvo nusavinta iš visų gyvųjų ir visi jie turėjo lygias teises. Kodėl dabar vieni mirusieji lygesni už kitus?
Ir nereikia tų kalbų, jog neaišku, kaip tai turėtų vykti, nes jau šiandien yra kompensuojama mirusių pensininkų artimiesiems ir ta praktika jau yra įsigaliojusi.
Kad įstatymo projektas bandomas užgniaužti, buvo aišku, kai jį atmetė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Jį būtų atmetęs ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas – neva tam nėra pinigų. Tačiau tame pačiame komiteto posėdyje buvo svarstomos ir kito įstatymo pataisos, kuriomis siekiama atkurti per krizę sumažintus atlyginimus teisėjams, valdininkams ir kitiems pareigūnams. Ir toks siūlymas buvo motyvuotas tuo, kad valstybės finansinė padėtis taip pagerėjusi, jog „jau laikas“. Beje, pastarojo projekto pateikimui buvo pritarta – dabar yra prasidėjusi jo svarstymo stadija.
Manau, kad ne man vienam būtų įdomu sužinoti, kam bus skirti tie mirusiųjų pensininkų sąskaita sutaupyti 34 milijonai eurų? Ar politikų, teisėjų ir valdininkų atlyginimams atkurti?“
tiesos.lt