Sekmadienį, kovo 3 d., Pasaulio lietuvių centre šurmuliavo skautai, virė prekyba – vyko tradicine Kaziuko mugė. Jaunimo salė vos ne sausakimša nuo prekiautojų. Dalis jos skirta skautams.
Scenoje – skautų lyderiai, sveikinantys mugės dalyvius. Šie metai skirti legendinio lietuvių skrydžio-žygio per Atlantą 80-mečiui, tad neapsieita be Dariaus ir Girėno, atvykusių į sceną su visu būriu palydovių-stiuardesių. Nors istoriškai tai neteisinga – juk skrido tik dviese, bet kai ,,lakūnai“ netaria nė žodžio, o tik pastovi, tad ir mes patylime… Galu gale, kalbų pabaigoje pristatomas dar vienas svarbus asmuo – LDK kunigaikštis Kazimieras, kuris ir atidaro mugę, o ant jo galvos pažyra spalvoti popierėliai.
Nuotr.: savotiškai pagerbti transatlantinio skrydžio didvyriai Darius ir Girėnas
Tai visai kitokia mugė, nei ta, kurią pirmą kartą pamačiau prieš dvi dešimtis metų Jaunimo centre. Ten tikrai šeimininkavo skautai, kurie surinktas lėšas skyrė savo veiklai. Viskas buvo šalia, artima. Klasėse veikė įvairūs bufetėliai, vaikai turėjo ką veikti. Mažojoje salėje jūros skautai vaišino cepelinais ir kugeliu, kažkurioje klasėje ragavome itin skanių spurgų ir žagarėlių. Skambėjo muzika… Deja, to niekada nebebus. Skautams iškeliavus į Pasaulio lietuvių centrą, ko gero, didžiausias dėmesys nukreiptas į kuo didesnį prekybininkų kiekį. Gal todėl skautai skendo kitų prekybininkų šešėlyje.
Nežinia kiek po šios mugės buvo laimingųjų – pardavėjų, pirkėjų. Nepastebėjau taip svarbių verbų, kurias anksčiau bandė daryti patys skautai arba perparduodavo jau atsivežtas iš Lietuvos.
Žiūrovų-pirkėjų, ,,Kunigaikščių užeigos“ maisto valgytojų PLC netruko, tai gal ir mugė buvo pelninga, papildydama ne tik centro, bet ir savanorių skautų iždą visuomeniniams reikmėms.
