Kultūra ir menas

Juozo Stankevičiaus kryždirbystės ir metalo plastikos paroda

Written by admin · 4 min read

Maloniai kviečiame į Juozo Stankevičiaus kryždirbystės ir metalo plastikos parodos atidarymą rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g.7, Vilnius). Vasarą tapybos darbus čia eksponavo sūnus Paulius Stankevičius.

Juozas Stankevičius gimė 1954 m. Kapčiamiestyje. Polinkis į meną atsiskleidė dar vaikystėje. Juozas drožinėjo kaukes iš medžio. Baigęs vidurinę mokyklą dirbo restauratoriumi Vilniaus paminklų konservavimo ir restauravimo institute.

 

1973 m. pasirinko dailiojo metalo apdirbimo specialybę Telšių taikomosios dailės technikume. Baigęs technikumą su pagyrimu įsidarbino „Plastos“ gamykloje dailininku apipavidalintoju. Jam teko projektuoti ir gaminti prizus bei suvenyrus  – žvakides, laikrodžius, telefonus, medalius. Laisvalaikiu tapė, ir 1979 m. gamykloje surengė personalinę tapybos parodą.

Lietuvos kino studijoje filmams „Šienapjūtė“, „Mėnulio pilnaties metas“, „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“ ir kt. gamino rekvizitą – senovinius šarvus, šalmus, ginklus, papuošalus, dekoro elementus.

Daugiau kaip trisdešimt metų J.Stankevičius dirba meninės kalvystės srityje.

„Mane visuomet traukė metalas ir jo grožis. Į kiekvieną dirbinį įdedu dalelę širdies. Gal būt todėl jie būna tokie mieli ir traukia it medus“, – sako metalo meistras. – Kurdamas laikausi senovės meistrų tradicijų, siekiu meninės išraiškos, įvairumo. Modeliuodamas metalą naudoju tradicinės kalvystės priemones – kūjį, priekalą ir žaizdrą. Mano kūriniams, kaip ir senovės lietuvių kalvių darbams, būdingi  gyvybės medžio, dangaus skliauto, saulės ir žvaigždžių, gamtos ir augalų, širdies ir šventųjų motyvai.“

Jis atliko kalvystės darbus (šviestuvai,  kabyklos, karnizai, turėklai, židinio apdaila, baro elementai) „Amatininkų užeigoje“, „Vilniaus bastėjoje“,  „Adrijoje ir kt. kavinėse, restoranuose bei Belmonto pramogų centre.

J.Stankevičius – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1986 m. Dalyvavo įvairiose jungtinėse parodose. Pirmąją personalinę kalvystės parodą surengė 1986 m. „Kuparo“ galerijoje.

2000 m. gruodžio 1 d. – 2001 m. sausio 5 d. – kalvystės darbų paroda „Naujųjų skliautų“ galerijoje.

 Nuo 2009 m. – sertifikuotas Tautinio paveldo amatų meistras kryždirbystės ir mažosios architektūros elementų srityje.

Prisidėjo restauruojant Vilniaus senamiesčio objektus, Vilniaus Arkikatedrą baziliką (gamino durų vyrius, rankenas, apkaustus, žvakides, koplytėles, požemio duris), Trakų Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios kryžius, šv. Dvasios (Domininkonų) bažnyčios kryžius.

Taip pat gamino antkapių tvoreles, kryžius Rasų, Antakalnio kapinėse.

Kartu su architektais, skulptoriais ir kt. menininkais dalyvavo įvairiuose projektuose („Laisvės kelias“, „Valdovų rūmai“ ir kt.).

Bendradarbiavo su skulptoriumi Tadu Gutausku kuriant skulptūrą „Dvyniai“.

Juozas Stankevičius kalvystės meno išmokė ir kitus. Sūnus Paulius taip pat susidomėjo metalo meistryste. Kalvystės darbus pristato įvairiose mugėse ir virtualioje erdvėje www.metalomagija.lt 

Paroda lietuvos medicinos bibliotekoje veiks iki spalio 2 d.

Parengė  Janina Valančiūtė

Lietuvos medicinos biblioteka Kaštonų g. 7, 01107 Vilnius

Tel. 261 73 96

El.paštas: Janina.Valanciute@lmb.lt  

-.-.-.-.-.-.-.-.-.-

 Juozas Stankevičius apie save

Gimiau 1954 m. gražiame miestelyje tarp dviejų upių – Juodosios ir Baltosios Ančios, Kapčiamiestyje. Nuo pat mažens domėjausi menu. Drožinėjau iš medžio įvairias kaukes.  Baigęs vidurinę mokyklą vienerius metus dirbau restauratoriumi Vilniaus paminklų konservavimo ir restauravimo institute.  Restauravau šv. Jonų  bažnyčioje metalinius durų elementus, kolonų kapitelių augalinius ornamentus ir kt. detales. Jau tada supratau, kad metalas mane lydės visą gyvenimą. Patiko su juo dirbti, ir dirbu iki šiol.
    1973 m. įstojau į Telšių taikomosios dailės technikumą dailiojo metalo apdirbimo specialybę. Technikumą baigiau su pagyrimu ir pradėjau dirbti  „Plastos“ gamykloje dailininku apipavidalintoju. Man teko projektuoti ir gaminti prizus-suvenyrus: žvakides, laikrodžius, telefonus, medalius. Nors esu baigęs dailųjį metalą, bet laisvalaikiu mėgstu tapyti. 1979  m. gamykloje buvau surengęs personalinę tapybos parodą.
    Teko bendradarbiauti su Lietuvos teatrais ir Lietuvos kino studija gaminant įvairų rekvizitą: senovinius šarvus, šalmus, ginklus, papuošalus, dekoro elementus. Gaminau rekvizitus filmams „Šienapjūtė“ (pagal to paties pavadinimo Kazio Almeno romaną), „Mėnulio pilnaties metas“, „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“ ir kt.
    Mane visuomet traukė metalas ir jo grožis. Į kiekvieną dirbinį įdedu dalelę savo širdies. Gal būt todėl jie būna tokie mieli ir traukia it medus. Esu atlikęs kalvystės darbus ne vienoje kavinėje ir restorane. „Amatininkų užeigos“ interjere ir eksterjere yra mano kalviški laisvo stiliaus sprendimai: šviestuvai, drabužių kabyklos, atitvėrimai, židinio apdaila, baro elementai. Restorane „Vilniaus bastėja“ pagaminau šviestuvus, turėklus, karnizus, kabyklas. Kalviškais gaminiais dekoravau kavinę „Sandalas“, „Belmonto“ pramogų centrą, restoraną „Adrija“.
    Kalviški kryžiai – vieni iš įdomiausių lietuvių kultūros kūrinių. Tai mažosios architektūros ir  kalvystės istorijos dalis. Kryžiuose ne tik gausu senovinės simbolikos, religinių ir mitologinių motyvų, bet ir įvairiausių  meninių elementų. Kurdamas laikausi senovės meistrų tradicijų, siekiu meninės išraiškos, įvairumo. Modeliuodamas metalą naudoju tradicinės kalvystės priemones – kūjį, priekalą ir žaizdrą. Mano kūriniams, kaip ir senovės lietuvių kalvių darbams, būdingi  gyvybės medžio, dangaus skliauto, saulės ir žvaigždžių, gamtos ir augalų, širdies ir šventųjų motyvai.
    1986 m. įstojau į Tautodailininkų sąjungą. Teko dalyvauti įvairiose jungtinėse parodose, o 1998 m. surengiau pirmąją personalinę kalvystės parodą „Kuparo“ galerijoje. Antroji personalinė kalvystės paroda  – 2000 m. gruodžio 1 d. – 2001 m. sausio 5 d. „Naujųjų skliautų“ galerijoje.
    Jau daugiau kaip trisdešimt metų dirbu meninės kalvystės srityje. Projektuoju ir gaminu įvairiausius kalvystės gaminius: apkaustus, vyrius, židinio įrankius, žvakides, šviestuvus, žibintus, mažosios architektūros elementus, kryžius. Domiuosi tradicine lietuvių kryždirbyste.
    Nuo 2009 m. esu sertifikuotas Tautinio paveldo amatų meistras Kryždirbystės ir mažosios architektūros elementų srityje.  Daug dirbu restauruojant Senamiesčio objektus,  prisidėjau restauruojant Vilniaus Arkikatedrą baziliką, Trakų Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios kryžius, šv. Dvasios (Domininkonų) bažnyčios kryžius. Dirbu taip pat ir su sakraliniais objektais, gaminu antkapių tvoreles, kryžius Rasų, Antakalnio kapinėse.
    Padėjau restauruoti Vilniaus Arkikatedrą baziliką: gaminau durų vyrius, rankenas, apkaustus, žvakides, koplytėles, požemio duris. Trakų Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai restauravau ir pagaminau varpinės kryžių. Taip pat restauravau Šv. Dvasios (Domininkonų) bažnyčios kryžius.
    Bendradarbiauju  su architektais, skulptoriais ir kitais menininkais įgyvendinant meninius projektus, su skulptoriumi Tadu Gutausku kuriat skulptūrą „Dvyniai“, „Laisvės kelias“ ir kitus architektūrinius projektus.
    Mėgstu ir myliu savo darbą, savo amato ir kalvystės meno mokau kitus. Savo darbus pristatau įvairiose mugėse, eksponuoju virtualioje erdvėje  www.metalomagija.lt.