Kai šypsos kanarėlė…
baltam rūke
šermukšnio kraujas laša
į ryto delnus — rubino raudonis
tingiais sparnais
plasnoja kregždės basosir toks švelnus
lietaus glamonių fonas
tyliu lėtai
gal sapnas išsipildys
dykynėj laiko liksiu nusikaltus
rytų pašvaistėj dievo akys mirksi
pavėjui plaukia pilnos laumių valtys
kada geriau
ar kai jausmus ištylim
sapnais maitinam savo minkštą guolį
kai skauda dar
kai ką nors stipriai myli
nutyla šunys —
jie tada nepuola
sapnų pavėsiuos laiką išalsuoju
aušros karolis sutemas suvėlė
kažkur erdvėj
sustingsta laiko šuolis
o stiklo šukėj šypsos kanarėlė
*********
Tik likęs įspūdis delnų
Paklotėj pievų sumišimas margas,
Tas atspindys
Dangaus vyzdy užstringa.
Tik atmintis dar tavo kvapą saugo,
Pėdų punktyrai —
Kreivas laiko vingis.
Tik įspūdis delnų —
Juk viskas greit praeis,
Šešėlių išnaros suskaido būtį.
Net jei negalim būt šviesos drugiais,
Liepsnon nutūpkime
Melsvom kregždutėm.
Myluojas žvaigždės į rugpjūio saujas,
Raudonos žiežirbos —
Aušros namai…
O virš galvos rudens auksinis paukštis,
Vis klykauja į sutemas,
Buvai!!!