Laiškas parašytas JAV lietuvių laikraščio ,,Amerikos lietuvis”redakcijai
Gerb. redakcija,
labai džiaugiuosi galimybe, kad 8:30 v. v. Lietuvos laiku,Čikagos laiku -12:30 v.p.p. (ketvirtadienį) jau galėjau skaityti jūsų laikrastį. Visą perskaičiau su dideliu įdomumu – tiek metų pragyvenus JAV, jaučiu kažkokią nuostalgiją, pasiilgau Lemonto ir visų jūsų, mielieji.
Perskaičius gerb. A. Hoffman’o straipsnio vieną eilutę: ,,Pabaigai, mergaitė priklauso motinai. TAŠKAS”, norėčiau tam tik pritarti ir tikiu, jog neatsiras nė vieno žmogaus, kuris galvotų kitaip. Taip, gerb. A. Hoffman’ai, esate teisus – kiekvienas vaikas priklauso motinai. TAŠKAS. Jūsų teisumą patvirtina, kad ir toks pavyzdys: įsivaizuokime, kad kokia nors bevaikė pora, svajodama apie savo kūdikį, pavagia vaiką. Po kiek laiko vaikas surandamas ir policija jį atima, perduoda motinai. Garantuoju, Jūs ir visi AL (Amerikos lietuvio) skaitytojai tik plotų policijai, visa širdimi pritardami vaiko grąžinimui tikrajai motinai.
Garliavos atvejis visai kitoks. Mergaitės niekas iš motinos nepagrobė. Ji gyveno pas senelius ir tetą, kuri turėjo globos teises. Viskas prasidėjo todėl, kad valdžia ir lietuviška korumptuota teisėsauga nieko nedarė,kad ištirtų pirmąją žmogžudystę. Nedarė todėl, kad, logiškai mąstant, kažkas buvo labai tuo suinteresuotas. Jeigu visas teisminis tyrimas būtų buvęs atliktas iš karto, Garliavos istorijos nebūtų buvę išvis. Ir aukų, galbūt, buvę mažiau.
Toks Lietuvos ,,teisingumas” sukiršino, suskaldė Lietuvą. Jūs, gerb. Albinai, žmones, iš širdies gynusius mergaitę, pavadinote ,,patvorinių gauja”.
Jūs įžeidėte ir mane – aš visa širdimi esu tas ,,patvorinis”. Nepykstu ant Jūsų – nemąstymas juk ne nusikaltimas. Tepadeda Jums Dievas.
Kad būtų aiškiau, pateiksiu buvusios Vilniaus rajono apylinkės prokurorės Daivos Guobienės trumpą pasisakymą apie lietuvišką prokuratūrą: ,,Taip, su laiku man teko susitaikyti su mintimis, kad mūsų valstybėje, net būdamas teisus, tu prarasi sveikatą, pinigus, namus, jei tavo priešo pusėje bus kriminalinis elementas, globojamas teisėsaugos. O čia pat matyti, kaip sėkmingai nuteisiami vištų vagys, smulkūs verslininkai, neteisingai suskaičiavę jiems primestus drakoniškus mokesčius, žmonės, išdrisę pasipiktinti pareigūnais, nes pastarieji taip ,,išjautrėjo”, kad bet kokią kritiką priima, kaip ižeidimą.”
Manau, gerb. A Hoffman’ai, reikia gerai pamąstyti ir tik paskiau statyti TAŠKĄ !!!
Dar pacituosiu laikraščio ,,Respublika” keletą komentarų, kuriuos parašė Lietuvos ateičiai neabejingi žmonės. Cituoju: ,,Trys Baltijos valstybės vėl praranda laisvę. Apie tai jau kalba kai kurie šių šalių Nepriklausomybės atkūrimo aktų signatarai. Apie tai kalba sovietiniai disidentai, vėl tampantys disidentais savo Tevynėje. Apie tai kalba inteligentija, šiurpstanti, kad kadaise savo nepriklausomybės taip troškusios mūsų tautos uoliai išsisluoksniuoja į vienadienius žvaigždūnus – vietoj rišlios kalbos jau bendraujancius ,,fakais”. Užsiminus, kad dar turi kokių nors nacionalinių ar moralinių skrupulų – jau žemas lygis. ,,Cool” yra elgtis kaip ,,zekui”, priklausančiam kokiai nors tarptautinei anglėjančių, nutautėjančių gaujai. Nusikalstamai ne todėl, kad ką nors plėšia ar šaudo. Nusikalstamai, nes spjauna į Lietuvą. Juk jų Lietuva… tarsi naktinis klubas. Pasimaivei, pademonstravai įvairiausius instinktus ir tiek. Nebus šito klubo, ieškosime kitų. Prabangesnių. Vieniems tai tik laikina stotelė pakeliui į Briuselį ar Maljorką. Kitiems – permainingų orų nuobodybė, kurią reikia kaip nors pakęsti. Ar tiesiog savaiminė duotybė. Neverta saugoti. Jei kas – gauni atsakymą į kaktą – ,,nesiparink”, pasaulis juk keičiasi. Viskas yra labai ,,cool”. Mūsų tautos ,,elitas” godžiai, tarsi sirgdamas bulimija, pripuola prie bet kokio brukamo patiekalo – praryja bet kokį Briuselio jauką. Jie negalvoja, jie vykdo naivų lietuvio įsiliejimą į Vakarus. Kol liks tik karikatūra. Viena koja angliška, kita – vokiška, pilvai prancūziškai itališki, o smegeninė tuščia. Prigrūsta įvairių citatų. Tik anksčiau į tą smegeninę buvo brukamos Brežnevo raštų citatos. O dabar – Briuselio pamokslai bei direktyvos.
ATKURTI nuo žodžio – KURTI. Nepriklausomybės atkūrimas buvo mūsų šviesuomenės didžioji kūryba, sujudinusi tautą. Visus mus pavertusi kūrėjais. Dabar tai, kas vyksta yra ne nuo žodžio ,,kurti”, bet nuo ,,kurčias” – mes tampame kurti. Savo šviesuomenės jau negirdime. Tai, kas dar liko iš valstybingumo, perdavėme valdyti karjeristams, tiems alaviniams, pašauktiems bet ką vykdyti, jei gerai užmokės. O patys girdime ne signatarus, ne disidentus, bet horoskopininkus. Na dar kokį, ,,antihomofobą”, jei garsiai užbliauna.
Pabaigai – ,,Respublikos” apžvalgininko Ferdinando Kauzono pastebėjimai. ,,O dabar pasakykite man, ar gali būti laimingesnė valdžia už mūsų? Ar dar rasime pasaulyje valdžią, kuri turi tokią nuostabią tautą. Tavęs nekęsdama, tave išrenka ir toliau nekenčia, bet leidžia tau daryti ką nori. Ir tik aimanuoja ir emigruoja. Nusišypsok, skaitytojau, ne viskas yra jau taip blogai.Yra ir šviesių dalykų. Pavyzdžiui, kad emigracijos cunami dar nenuplovė pusės Lietuvos. Arba, kad tu turi laimingiausią pasaulyje valdžią. Laimingiausią todėl, kad turi tave – TOKĮ!!!”
Manau, kad šie žodžiai, deja, tinka daugeliui mūsų. DEJA.
Pagarbiai –
Gediminas Kairys, Lietuva
P.S. Citatos paimtos iš ,,Respublikos” (Nr. 24-6875) ir ,,Laisvo laikraščio” (Nr. 5_412)