Labai keistas jausmas, kai supranti, kad lietuviška mokykla jau baigta. Per tuos ilgus keturiolika metų, kai aš lankiau šeštadieninę mokyklą, pripratau prie šešių dienų mokykloje. Dabar tikrai bus labai keista, kad šeštadienio rytais ( kitais mokslo metais kai studijuosiu UCLA – University of California, Los Angeles), reikės susirasti ką veikti.
Pagaliau aš suvokiau lietuviško išsilavinimo vertę. Turbūt tai yra ženklas, kad jau subrendau ir tapau suaugusiu. Juk vaikystėje aš užsispyrusiai kovojau su tėvais, kurie skatino mane lankyti šeštadieninę mokyklą. Prisiminus visa tai, suprantu kaip kvailai elgiausi. Juk įgyto lietuviško išsilavinimo dėka aš galiu skaityti, rašyti ir kalbėti savo gimtąja kalba. Tai yra neįkainojamas jausmas, jau nekalbant apie užsimezgusias draugystes, trunkančias visą gyvenimą.
Per tuos ilgus mokymosi metus išmokau vertingų gyvenimo pamokų, sutikau daug įtakingų žmonių, sužinojau dalykų, kurie padarė mane geresniu žmogumi. Bet, svarbiausia, suvokiau ir išmokau gerbti visų pastangas, reikalingas suorganizuoti ir įgyvendinti šią labai ypatingą mokymo programą.
Dėkoju savo tėvams už nuolatinį raginimą išsaugoti lietuvišką paveldą vyraujančioje amerikietiškoje kultūroje. Aš myliu lietuvišką kultūrą ir nesuabejočiau, jeigu turėčiau pasirinkimą tai vėl daryti iš naujo.
Ačiū.
Mykolas Marcinkevičius
***
It’s strange concept that lietuviska mokykla is finally over. Over the long 14 years that I have been attending this saturday school, I’ve gotten used to the 6 days of school a week routine. It’s going to feel weird waking up on a saturday morning not having anything to do from now on. I’ll have to find something new to do next year at UCLA.
I have come to realize the value of my lithuanian education. I guess that’s a sign that I’ve officially matured into an adult.. Considering that as a child I distinctly remember refusing my parents pleas to go to school. Looking back I see how silly it all was. Thanks to this lithuanian education, I can read, write, and speak my native language. That in itself is priceless, not to mention the countless life long friendships I have made over the years.
Over the years I’ve learned valuable life lessons, met influential people, and experienced things that have made me a better person. Most importantly, I have come to respect all of the effort that goes into running this special program.
In closing, I’d merely like to thank my parents for pushing me to maintain my Lithuanian heritage in a culture where American patriotism dominates many aspects of life. I love my culture and if I had the choice to do it all over again, I would without hesitation.
Thank you.
Mykolas Marcinkevicius
Nuotr.: Mykolas su lituanistinės mokyklos direktore Maryte Newsom