Lietuviai pasaulyje

Norėčiau, kad mano kūrinį dainuotų Lietuvoje

Written by admin · 4 min read

— Esu kilęs iš geriausio miesto pasaulyje — Čikagos, esu antrabangių atžala. Mano seneliai atvyko iš Lietuvos, o tėvai jau gimė čia. Lietuvoje buvau tris kartus. Pirmą — su ,,Lituanicos” sporto klubu, antrą — dainų šventėje, trečią — stažuotėje. Esu ketvirtų metų studentas University of Illinois, studijuoju muzikos pedagogiką.

Liko 5 dienos iki dainų šventės. Jos labai laukiu, nes mano kūrinį – dainą ,,Skanu”, dainuos vaikai. 68 kartus valgiau koldūnus su baravykais ir kiekvieną kartą — tai skaniausias valgis mano gyvenime, — taip prisistatė 21 metų studentas Kęstutis Daugirdas Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV LB komisijai, kuri dirbo Lemonte, Pasaulio Lietuvių centre, 2006 m. birželį.

Jaunas Amerikos lietuvis aptarinėjo darbo praktiką Lietuvoje.

Mano stažuotė Lietuvoje

2004 metais nuo balandžio pabaigos iki rugpjūčio pradžios dirbau Vilniuje — ,,DDB” — tarptautinėje reklamos agentūroje. Mano pareigos buvo Copyrighter’is (autorinių teisių apsauga) — turėjau peržiūrėti reklamos tekstą. Reklamos agentūroje yra žmogus, kuris ne tik gerai supranta kalbą ir žino gramatiką, jis turi žinoti ir kalbos subtilumus. Tas darbas nesisekė — lietuvių kalbos subtilumai man buvo visai nematomi. Pvz., kai aš pasiūlau kokį žodį, tai jie tik nusijuokia ir nieko nesako. Agentūroje buvau vertingiausias vertimais į anglų kalbą. Buvau bendros kūrybinės komandos narys — kai kuriamas produkto pavadinimas, tada visi galvojame, mėtome idėjas.Paskutinė mano pareiga — interneto naršytojas. Tai netikra pareiga, bet tai daugiausia dariau.

Kaip susiradau tą darbą?

Lietuviškai, tradiciškai — per pažintis. Mano tėčio pusbrolis — gitaros mokytojas. Jis mokė agentūros vadą Miką. Atsiunčiau savo reziume. Dėdė ,,paglostė’’ ir mane priėmė.

Kiek, kodėl?

Nuvažiavau nesitikėdamas jokio užmokesčio. Po mėnesio direktorius sumokėjo 500 litų. Klausimas — kodėl aš tai dariau? Vykdamas į Lietuvą turėjau įvairių planų: susipažinti su reklama, kasdienine Lietuva (prieš tai pabuvojau kaip turistas), pagyventi, pabūti ilgiau — įgyti kitokį patyrimą.
Lietuvoje tikėjausi įšokti į baseiną be pripučiamų sparnelių. Kai žmogus atsiranda svetimoje aplinkoje ir jam sunku — iš to labai greitai pasimoko. Norėjau truputį save išbandyti. Žinoma, Lietuva — svetima vieta, bet ne per svetima. Kalbėjau lietuviškai, tad žinojau, kad nepasimesiu.

Kas pavyko?

Mano lietuvių kalba labai patobulėjo — jos vartojimas mažėja kuo daugiau esame apsupti amerikietiškos aplinkos. Išmokė savarankiškumo — pirmą kartą gyvenau pats svetimame krašte. Turėjau progos susidraugauti su lietuviais, kad kuo daugiau suprastume vieni kitus. Jei eini su bendraamžiumi į kavinę — visai kas kita.
Kažkiek sužinojau daugiau apie reklamą, pamačiau daug Vilniaus. Buvo negerai — nuobodžiavau, nes trūko darbo. Didžiausia bėda, kad jie nebuvo pasiruošę manęs priimti. Buvo dienų, kai man sakydavo — nesirūpink per anksti atvažiuoti — pamiegok. Reklamoje norėjau ką nors daugiau nuveikti. Buvo sunku susirasti bendraamžių draugų, ypač kai esi vienas, neini į universitetą. Jei būtų kokia nors programą ir bent 2-4 studentai iš čia vyktų, tai jie daugiau atrastų ką veikti. Svarbiausia, kad niekas nežinojo ko tikėtis — nei jie, nei aš… Gaila, neturėjau progos plačiau pakeliauti po Lietuvą.

Kalba yra nepaprastai didelis faktorius kuriant tokias programas.Tokių, kaip aš antrabangių, kurie laisvai kalba lietuviškai, yra mažai, kad Lietuvoje atliktų kokį darbą. ,,Kitchen lithuanian” — ateik čia, padėk ten — nepakanka. Gal trečiabangiai norėtų stažuotis Lietuvoje? Jei būtų koks konkursas, atranka — puiki idėja. Kai žmonės konkuruos dėl vietos programoje, tai tada atsiras daugiau noro gerai kalbėti lietuviškai. Sakykime, 4 žmonės siunčiami į Lietuvą. Kas jie? Jei nori vykti — turi asmeniškai įrodyti, kad esi lietuvis ir tada mes gal tave pasiųsime.

Koks tikslas mokytis lietuvių kalbą čia gyvenančiam?

Mes kalbame šeimoje, bet mūsų kalba daugiau buitinė. Turime draugų lietuvių, bet tarpusavyje kalbame angliškai. Tokia priežastis kaip konkurencija — sustiprintų lietuvių kalbos mokymąsi. Atitinkamas darbas irgi svarbus. Jūs turite žiūrėti į tokį darbą savanaudiškai — šitas žmogus gali būti naudingas. Jis gali Lietuvoje atlikti tą ir tą. Aš nejaučiau, kad buvau labai naudingas. Gal vertimais — taip. Manau, kad radus abipusiai naudingą darbą — visiems praverstų tokia patirtis.

2006 m. rugpjūčio 7 d. BIČIULYSTĖ 017 (0221)

Pasidomėjome, ką veikia, kuo šiandien gyvena Kęstutis Daugirdas?

Kęstutis – vyriausias sūnus gydytojų Jono ir Onos Daugirdų šeimoje. Be jo – dar trys broliai. Adomas studijuoja architektūrą Ohio State universitete, Šarūnas – dvyliktokas, pamėgęs tiksliuosius mokslus, biologiją. Kas žino, gal jis paseks tėvų pėdomis ir pasirinks mediciną. Jaunylis Mykolas, kuriam tik šešiolika, dar nieko nenusprendęs – per jaunas… Visi broliai dainavo ar dainuoja Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos (Lemontas, PLC) chore ,,Vyturys“, suaugusiųjų chore ,,Dainava“ (vad. Darius Polikaitis).

Kęstutis jau penktus metus studijuoja Illinois, Champaign universitete, trečiaisiais metais nusprendęs šalia muzikos pedagogikos papildomai studijuoti choro dirigavimą. Šiais metais turės atlikti praktiką mokykloje, prižiūrint pagrindiniam pedagogui. Kęstutis tikisi susirasti mokyklą Čikagos vakariniuose priemiesčiuose, arčiau namų. Jei nepavyktų atlikti praktikos pagal muzikos specialybę, jis mielai dėstytų ir matematiką, kuri jam taip pat prie širdies.

Ketverius metus Kęstutis vadovavo universiteto vyrų vokalinei grupei ,,A capella“. Su ja įrašė kompaktinę plokštelę (CD). Kūriniai dviems balsams. Pritaikė akompanimentą – žmogaus balsais imitavo įvairius garsus, kaip būgnų mušimą ir kt.
– Kūryba? Jei kas užsako ar paprašo sukurti – tai tampa užduotimi ir mano galvoje sukasi, skamba gaidos, kol gimsta kūrinys. Praeitoje išeivijos dainų šventėje vaikai dainavo mano sukurtą dainą ,,Skanu“. Atrodo, jiems buvo smagu dainuoti. Norėčiau, kad ir Lietuvos vaikai ją dainuotų.

Kaip populiarini savo dainą? Išsiuntei į Lietuvą?

Ne. Ji atspausdinta tik išeivijos dainų šventės leidinyje.

To tikrai nepakanka. Reiktų nusiųsti į Lietuvos liaudies kultūros centrą ar Švietimo ministeriją. Pasiūlyti.

Ar domiesi Lietuvos chorais?

Žinau apie juos mažokai. Praeitą semestrą choro dirigavimo studijoje savo rečitaliui parengiau ,,Ąžuoliuko“ choro vadovo, komp. Vytauto Miškinio ,,Cantate Dominus“. Kūrinys patiko studentams.

Netrukus baigsi universitetą. Vėl bus rengiama išeivijos dainų šventė. Ar matai joje save kaip profesionalą, diriguojantį masiniam chorui?

Be abejo. Juk kiekvienas dirigentas apie tai svajoja. Bet pas mus dainų autoriui diriguoti nėra progos – turi suburti savo chorą, paruošti jį šventei… Kitai dainų šventei man pasiūlė sukurti dainų vaikams ir jaunimui. Reikia sugalvoti ką nors kitaip, kad skambėtų įdomiau.

Kaip leidi laisvalaikį?

Šiuo metu pasinėriau į politiką. Rengiu posėdžius studentams. Man rūpi karas Irake. Patinka respublikono, buvusio gydytojo-ginekologo Ronald Paul politika. Jis, ko gero, vienintelis iš politikų tiesus, vienintelis pasisako stipriau nei kiti, kad laikas nutraukti karą Irake ir sustabdyti jo finansavimą. Tos idėjos man priimtinos. Tuo tarpu demokratai sako, kad jiems nepatinka karas, bet sutinka ten dar palikti savo karius. Dalyvauju Ronald Paul rinkiminėje kampanijoje.

Kaip jauni politikai, turėjome užduotį. Net aštuonias dienas keliavome po Iovos valst. Mūsų pareigos labai paprastos – eiti prie kiekvieno namo durų ir dalinti žmonėms visokią literatūrą apie Ronald Paul, jo siekius, rinkimus.

Taip pat perspėjame ir paaiškiname žmonėms, kad šiais metais balsavimas partijose prasideda žymiai anksčiau – vasario 5 d. 

Kas apmoka jūsų darbą?

Šitas darbas nėra apmokamas – už kelionę susimokame patys (man ją apmokėjo tėtis. Jis nori, kad aš dalyvaučiau tokioje veikloje). Nekainuoja viešbutis ir maistas. Už visuomeninį darbą niekas nemoka. Turi aukotis.
Kažkodėl mūsų kandidato nerodo TV, nors Ronald Paul jau kokį dešimtetį  yra Kongreso narys.

Kuo dar domiesi?

Šiuo metu – džiazo muzika, džiazo kūrinių aranžavimu, harmonija. Vėl skambinu fortepijonu. Tarp mano mokytojų buvo ir pianistas Rokas Zubovas (M.K.Čiurlionio anūkas), mokęs ne vienerius metus.

Palinkėkime Kęstučiui sėkmingai užbaigti universitetą ir gražaus kūrybinio polėkio.

Kalbino Ligija Tautkuvienė