Žmonės – tai dvikojai sutvėrimai
Tikintys visais ir visomis.
Pradedant nuo visiško jaunimo,
Užbaigiant – barzdotais barzdomis.
Individai: Zitos jie ar Staskos –
Mėgsta : seksą, valgymą ir eurus.
Vos suspėja bėgdamas iš paskos
Protas, tenkint… tą jų mėgį bjaurų.
Visiškas politinis pedalas
Trokšta teisių, o ne pareigų.
Ir todėl, Seime absurdą mala –
Net vaikams klausyt nepatogu.
Žmonės: ar jie sėdmenys, ar burnos,
Ar visai nudusę kvepalai –
Nuo konteinerių bėgiodami prie urnų
Tiki, kad gyventi bus gerai.
Tiki į bet ką. Net į likimą.
Tiki krik-soc velniu ir dievu.
Tiki, nes nebėr kam tempt vežimo
Pilno daugpartinių pažadų.
Tiki – nes priprato srėbt rasalą.
Tiki, nepakeldami galvos.
Kai tuo tarpu išdavikai kala
Vinį… jau į širdį… Lietuvos.
