Mano kaimiečio namai įkelti į ketvirtą aukštą miesto daugiabutyje.
– Tau gera gyventi, – sako pažįstami. – Nekūreni pečiaus, neneši malkų, nesemi pelenų.
Man nors numirk – negera! Už sienos netyla muzikiniai maršai. Jokio skirtumo vakaras ar vidurnaktis –Klausiu triukšmadario kaimyno:
– Tavo bute veikia radijo stotis?
– Ne! – šis atrėžia. Oras penkias minutes virpa nuo paleisto atsakymo – ne! Bet pasiteiravus:
– Kodėl tamstos plaukai nubalę sulig šaknim?
Akimoju atžagaraus kaimyno veide blyksteli visa apakinanti bei šildanti šviesa.
– Kiekvienas pražilęs plaukas, tai nepanaudota proga! – patikina.
O kokia ta proga? Pačiam gi reikia susiprasti!
Kaimynės – brandaus amžiaus. Jų vyrai laikosi nerašytos iškeliavimo Anapilin tvarkos: perkopę pusiauamžį – jie miršta namie arba iš namų išvaryti. Aišku, vienas kitas apsukruolis bando greitai ir toli bėgti, slepiasi, keičia moterį, tarnybą, kostiumą. Dėlei šitų manevrų ponia Mirtišė vyrams įspaudžia štampą – D (kaip Daugkartinio naudojimo tara). Tereikia akylai apžiūrėti. Raidė D paprastai būna įspausta ant automobilio numerio, loterijos bilieto, džinsų etiketės ir panašiai. Vytis iš paskos antspauduotą D vyrą rizikuoja nebent pati ponia Mirtišė ir tikro vyro tikri įpročiai Daugiau niekas te neišdrįsta!
Pavojaus valandą, Dieve, prašau numeski man oro balioną, kaip gelbėjimosi ratą! Nes mano namai yra atsiplėšę nuo žemės, arčiau dangaus. Štai pats Dangus atsiuntė dovaną – balandžius. Paukščiai apsigyveno virtuvės ventiliaciniame ortakyje. Brrrr brrr brrr burkuoja. Poruojasi, peri kiaušinius, augina plikus balandžiukus.
Pernai išvaikėme balandžius. Auksinių rankų (pastaba – ne auksinės gerklės!) meistras vieliniu tinklu apsuko ventiliacinių ortakių kaminus. Tris valandas drebėjo antenos ant daugiabučio stogo, įgręžė varžtus ir priveržė vielinį tinklą. Stogo dangtis užrakintas, raktas paslėptas spintelėje. Ramu.
Buvo ramu. Tai ką dabar balandžiai veikia ant stogo? Kažin ar tik neįlindo į ventiliacinius ortakius? Vyras tuoj patikrins. Užsikeberioja ant daugiabučio namo stogo ir praneša paskutinę naujieną:
– Vielinis tinklas atluptas nuo įtvirtinimų ir atlenktas. Kaip popieriau lapas.
– Kas tai padarė?
– Balandžiai nagais ir snapais atlenkė vielinį tinklą. Dabar aptūpę kiaušinius lopšines burkuoja brrr brrr brrr.
Man panašiau, kad vėtra ant stogo pasidarbavo. Už tai paukščiams jauku savo namuose, rūpesčiai palikti žemai. Ant žemės.
Aukštu žemiau gyvenanti Tarkų šeima triukšmingai tarkuoja vienas kito šonus. Todėl balandžiai įjungia savo patefonus su raminančiu efektu brrr brrr brrr. Kur tau, Tarkos būdamos darboholikės, tarkuojasi toliau ir persimeta prie durų trankymo. Sekanti mizanscena – maištas, kuriam vadovauja Tarkų sūnus paauglys, aidint „bumbčikų“ muzikai.
O vieną kartą žmona Tarkienė nusidažė plaukus popieriaus baltumo spalva. Vyrą Tarką labai raminančiai paveikė Tarkienės plaukų spalvos pakeitimas. Ir tik vėliau, už kelių savaičių vyras Tarka pertraukė ramybės būseną, atskleidė kaimynui paslaptį:
– Iš tos moters nieko nėra! Nieko! – Rėžė kaip kaimynas kaimynui.
O moteriškė Tarkienė vos pakelia rankinę – iškrenta batonas, pasilenkia – pabyra tabletės, dėžutės, užrašų lipdukai. Automobilio bagažinės dangtis pakeltas, šuo Džeris pasiremia priekinėmis letenomis į kraštą, tyrinėja bagažą. Džeris, kaip ir priklauso geram šuniui, yra savo šeimininko kopija ir gerai žino: „Iš tos moters nieko nėra! Nieko! Ką pagriebusi – sudaužo, išbarsto, sumaišo ir pameta viską, kas pametama. Pirštines, kepures ir skėčius. Net storulis katinas Dionyzas paspruko pro praviras buto duris. Staugė gerkliniu briedžio balsu nešamas atgal, nagais išakėjo laiptinės laiptus. Ir viską, kas pasitaikė minkštesnio už betoną. Iš tos moters nieko nėra! Nieko! Moteris Tarka pagal visus skiriamuosius požymius“.
Mano namai skamba nuo to, kuo esame turtingi. Kaimynas „virš galvos“ naktimis pervynioja meškeres ir meta ant grindų. Kad skambėtų! Bent jau skambteli! Supasi ant girgždančios kėdės nemigos naktimis. Kur jis pasidės, kai visos naktys pavirtusios į vieną linguojantį nemigį. Išlenda parūkyti pro langą virš mano miegamojo. Kosėja ir krenkšti ilgomis serijomis. Kad skambėtų! Nes numesta nuorūka į žydinčių gėlių darželį – nesuskamba.
Žmogaus žodyne žodis namai turi būtinai būti. Bent jau skambėti. Mano namai skamba nuo triukšmo.
Lietuva