Priminsiu visą šios viltingos dainos tekstą: Kad vis taip būt, kad visos dienos šventos būt, tik viena būtų dirbama ir ta pati prageriama! Ir jau buvo beprasidėjęs šis puikus persitvarkymas, tačiau jį sunaikino Sovietijoje Gorbačiovas, o Valinskas – Lietuvos Seime… Todėl Tautoje jiedu neteko pasitikėjimo ir nebeliko judviejų valdžioje – jau nebeišrinko…
Dabar, naujoji Seimo sudėtis, atrodo, prisiminė piliečių godas – juk iš dainos žodžių neišmesi – ir palengva pradėjo atstatinėti prarastas vilties pozicijas. Juk bent jau jie yra nusipelnę gyventi geriau? Taigi, Seimo kavinukėse atsirado ir šis bei tas stipriau negu kava… O jūs, vaikai, taip darykit, kaip Seimelis daro! Ir vėl žodžiai iš dainos – neišmesi!
O va, pradėjus Lietuvai pirmininkauti ši daininga ir svetinga mūsų tradicija turėtų tapti pavyzdine visai ES! Todėl prie bendrų Lietuvos pirmininkavimo krypčių, siekių ir vizijų būtina pridėti ir mūsų tradicinės dainos „Kad vis taip būt“ direktyvinę tendenciją dėl alkoholio vartojimo darbovietėse. Taip sakant, abipusį gerosios patirties apsikeitimą – ES mums „socialinę lytį“, o mes jai – alkoholį darbe!
Gražu.
Kadangi ES alkoholis darbe yra naujiena, tai vertėtų jiems pateikti nors trumpą motyvaciją. Juo labiau, kad mes, posovietiniai, turime ne tik 50 metų patirtį, bet ir beveik gatavą teisinę reglamentaciją! Bet svarbiausia – motyvacija.
Taigi, kodėl reikia skatinti vartoti alkoholinius gėrimus darbo metu net be specialios progos, kaip gimtadieniai, vardadieniai ar jubiliejai?
Pirmiausiai, svarbiausia priežastis – atsiranda stimulas eiti į darbą! O po to „gramelio-kito” sumažėja stresas ir intensyvėja, ir šiltėja tarpusavio bendravimas. Tačiau svarbiausia – nebereiškiamas nepasitenkinimas dėl mažo atlyginimo!
Ties šiuo skausmingu klausimu vertėtų apsistoti ilgiau, nes čia galime išsiaiškinti visą priežastinės motyvacijos grandinę, kurią ne tik galima, bet ir būtina toliau plėtoti. Kaip antai – darbuotojai tampa ne tik labiau linkę eiti į darbą, bet ir sutinka dirbti daugiau, geriau ir ilgiau bei netgi viršvalandžius, už kuriuos nereikia mokėti!
Ir jokių streikų, mitingų bei transparantų, kurie kaišiojami svečiams į akis!
Darbuotojai, „apšilę“ darbo vietose, drąsiai išsako savo nuomonę valdžiai, o toji, suvedusi balansą, daug lengvesne ranka dalina premijas, taip išlaikydama darbinių santykių pusiausvyrą. Juo labiau, kad tos premijos čia pat „panaudojamos“, taip neprageriant algos ir nenuskriaudžiant šeimos. Tuo pačiu retai matoma namuose šeimos galva mažiau pielavojama, labiau laukiama ir mylima.
Ir vilkas sotus, ir avis ciela.
Tačiau tuomi nesibaigia priežastinis motyvacijos ryšys. Taigi, sušilus tarpusavio santykiams, visi atvirauja, giriasi savo idėjomis ir netgi dalinasi pasiūlymais! Taigi, nebelieka nesutarimų dėl autorystės, plagiato, visi tampa nedalomu darbo kolektyvu! Kyla visuotinas moralinis pasitenkinimas, o vis dar pasitaikantis kai kurių individų murmėjimas visų ir visuotinai priimamas kaip dalykinis bendravimas. O šio bendravimo pasekmė – gerėja subjektyvus kolegų vertinimas darbe, taigi, prasmingiau naudojamas darbo laikas.
Tai būtų esminis motyvacijos „paketas“. Tačiau yra ir antraeilių motyvėlių, kurių nederėtų ignoruoti. Kaip antai, pastebėta, kad, vartojant alkoholį, mažėja šildymo išlaidos! Štai iš kur metų gale atsiranda rezervas premijoms. Mažėja ne tik šildymo, bet ir atostogų poreikis. Anava, Seimo personalas tiek pritaupė milijonų „atostogapinigių“, kad kancleris nebežino iš kur tiek gauti kompensacijoms.
Nutarta, prievarta išvaryti atostogauti, kad nereikėtų dvigubai mokėti už tą patį darbo laiką.
Štai šioje vietoje aiškiai perlenkta lazda ir reikėtų nuoširdžiai pamąstyti, kaip padėtį ištaisyti… Šitokios vertingos materialinės pozicijos paleisti vėjais negalima.
Beje, saikingai vartojant alkoholį darbe, mažėja ir tarnybinių automobilių poreikis – pilietinė visuomenė jau pastebėjo, kaip ryškiai sumažėjo nuverstų stulpų pakelėse.
Pažymėtina, kad alkoholio vartojimas nekeičia darbo laiko pradžios ir pabaigos – kinta tik vidiniai darbo grafiko parametrai. Antai, darbo pradžia 8 valandą, o pabaiga – 17 valandą. Bet pagal senąjį sovietinį laiką automatiškai atvykstama į darbą 9 valandą ir tuoj pat, kad atsipūsti nuo kelionės įtampos, padaroma kavos pertraukėlę su tuo ką turi papildomai. Sistemingas kavos ir papildų išdėliojimas darbo dienoje, sumažina įprotį pasigerti per pietų pertrauką, nes darbinė dozė išdėstoma per kelis etapus. Po kavos pertraukėlės – patikrinamas elektroninis paštas ir išsiunčiamas saviškis.
Susidorojus su paštu, jau ruošiamasi pietums, tai yra, apetitui pagerinti „padaroma burnelė“. Po pietų pakilia nuotaika panaršomas internetas ir jau galima ruoštis namo. Kad nepakliūti į kamščius, išeinama valandėle kita anksčiau, todėl galima pakeliui užsukti į barą širdingai pabendrauti su kolegomis.
Tikimės, kad lietuvių direktyviniai darbotvarkių papildymai nesikirs su ES reikalavimais ir patiks visų šalių proletarams?! Tikimės džiaugsmingo pritarimo ir analogiškų direktyvų „socialinės lyties“ įdiegimo srity.
Su viltimi,
Pirmininkaujančios alkoholio vartotojų iniciatyvinės grupės bičiuliai