Prieš 150 metų JAV buvo įkurtas Kukluksklanas (anglų k. Ku Klux Klan, toliau – KKK). Pagrindiniai šios organizacijos tikslai buvo kova prieš juodaodžių ir baltųjų lygiateisiškumą, nusistatymas prieš katalikus ir imigrantus. Kryžiaus deginimo tradicija buvo savotiškas karo paskelbimo simbolis. KKK degino kryžius savo priešų kiemuose siekdami juos įbauginti. Manau, kad panašūs susibūrimai ir reiškiniai gali būti stebimi ir „mūsų“ policijoje, prokuratūroje bei „teisingumą“ vykdančiose įstaigose. Mūsų piliečiai jokiu būdu negali jaustis saugūs, žinodami, kad prieš juos nebaudžiamai veikia slapta baudėjų, vadinamų „žmonių teisėjais“, organizacija, prisidengdama jai valdžios suteiktais beveik neribotais įgaliojimais. Toliau pateiksiu savo nuomonę ir argumentus, kodėl degantis KKK kryžius kaip veiklos simbolis gali būti pakeičiamas į šešiakampę Izraelio karaliaus Dovydo žvaigždę, kuri dabar oficialiai simbolizuoja žydų tautą.
Paslaptingą KKK struktūrą bei simboliką daugelis istorikų lygino su masonų ložių struktūra bei simbolika, tačiau KKK ideologijoje dominavo ryški rasistinė sudedamoji. Klano nariai dėvėjo baltą „uniformą“ su smailėjančiais galvos gobtuvais. Organizacijai vadovavo „didysis išminčius“ kartu su dešimties „genijų“ taryba. JAV valstijos buvo vadinamos „karalystėmis“, kurių valdžioje stovėjo „didieji drakonai“ ir aštuonių „hidrų“ štabai. Kiekvieną karalystę sudarė „domenai“, kuriems vadovavo „didieji tironai“ su „furijomis“ – savo pagalbininkėmis. „Domenai“ buvo sudaryti iš atskirų „provincijų“. Kitos pareigybės KKK viduje: „ciklopai“, „didieji žyniai“, „didieji sargybiniai“, „didieji turkai“. Eiliniai nariai buvo vadinami „vampyrais“. Dar buvo „didysis vėliavnešys“, kuris saugojo „didžiąją Klano vėliavą“. Konspiracija organizacijoje buvo tokia, atskiras eilinis narys nežinojo kaip be kaukių atrodo jo kolegos, nežinojo nei tikrųjų jų vardų, nei gyvenamosios vietos. Pasislėpę po keistais apdarais organizacijos nariai šuoliavo JAV miestelių gatvėmis mirtinai gąsdindami juodaodžius gyventojus. Žudė ir degino KKK dažnai ne iškart. Aukai pradžioje siųstas paslaptingas įspėjimas (ąžuolo šakelė, apelsino ar moliūgo sėklos). Įspėtasis galėjo pasirinkti: išsižadėti savo įsitikinimų, nutraukti „priešiška“ veiklą, ar išvykti iš krašto. Priešingu atveju jo laukė greitas susidorojimas. Beje, Klano aukomis neretai tapdavo ir baltieji juodaodžių teisių gynimo aktyvistai, o štai „savo vietoje“ esantys buvę vergai praktiškai nerizikavo. Žudomi dažniausiai buvo tie juodaodžiai, kurie, KKK požiūriu, „pernelyg išsišokdavo“. Tokiu „išsišokimu“ galėjo būti įvertintas juodaodžio atėjimas į baltiesiems priklausančias įstaigas, dalyvavimas visuomeninėje veikloje, draugiški santykiai su baltaisiais.
Susidūriau su Lietuvos visuomenei pavojingu reiškiniu, dėl kurio skaudžiai nukentėjau aš pats ir trys mano vaikai. Nuo 2014 m. pavasario patiriu realią nuolatinę grėsmę. Nuogąstavimus dėl savo vaikų ateities grindžiu tuo, kad patyriau neproporcingas „mūsų” teisinės sistemos represijas, persekiojimą ir akivaizdžius mėginimus susidoroti su manimi, kaip neparankiu žmogumi, kuris „pernelyg išsišoka“ – naudojasi žodžio laisve ir kritikuoja valstybės pareigūnų darbą.
Reiškinys, keliantis pavojų mūsų valstybės konstitucinei santvarkai, vyksta DABAR visai šalia kiekvieno iš mūsų. Reiškinys, kuris nėra matomas plika akimi tol, kol su juo akis į akį pats nesusiduri. Sunku patikėti, bet manau, kad Lietuvoje egzistuoja mūsų išlaikoma valstybė valstybėje, su Šiaurės Korėjos valstybinei santvarkai būdingu represiniu režimu, su savomis „karalystėmis“, kurių valdžioje užsimaskavę stovi ir nevaržomai veikia „didieji drakonai“, „hidros“, „didieji tironai“, „furijos“, „ciklopai“, „didieji žyniai“ ir „didieji sargybiniai“. Šiems klusniai tarnauja „mūsų“ teisminė valdžia. Reiškinys yra itin pavojingas Lietuvos demokratijai, nes represinė sistema veikia išvien tam, kad susidorotų su sistemai neparankiais žmonėmis, pasisakančiais prieš jos neteisėtus veiksmus.
Remdamasis savo praktika įsitikinau ir manau, kad konkretūs valstybės tarnautojai ir pareigūnai, siekdami turtinės ir kitos naudos, piktnaudžiaudami valstybės jiems suteiktais įgaliojimais, bet kurį jiems neparankų žmogų gali nubausti kelis kartus taikydami įvairias represijų formas. Galima įmantriausiais būdais apriboti konstitucines asmens teises ir laisves. Tiesiog prisidengiant „baudžiamojo proceso interesu“. Taikant įspūdingą procesinės prievartos priemonių arsenalą. Tam nereikalingas net teismo nuosprendis. Tam net nebūtina būti surinkus patikimų įrodymų dėl padarytos veikos. Galima taikyti represijas neturint jokių įrodymų. Visai, kaip mano atveju. Pakanka pikto žmogaus skundo. Bet ir skundas nėra būtinas, nes pakanka prokuroro pareikšto reikalavimo.
Pakanka policijos šefo arba prokuroro verdikto, paremto ne faktais, bet prasimanytomis prielaidomis, kurios naudingos „didžiajam išminčiui“ bei dešimties „genijų“ tarybai. Tam, kad niekuo nenusikaltęs žmogus būtų ilgiems mėnesiams pasmerktas kentėti kalėjime arba kankintis panašiomis į kalėjimo (arba net griežtesnėmis) sąlygomis, priverstine tvarka nekaltą (nenuteistą) žmogų neribotam laikui uždarant Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus palatoje.
Manau, kad turime labai pavojingą tendenciją, nes bet kuris iš mūsų gali tapti korumpuotų valstybės pareigūnų neteisėtos veikos auka, t.y. dėl neteisingo egzistuojančių įstatymų interpretavimo beveik su kiekvienu žmogumi galima susidoroti, taikant šias užsakomąsias represijas:
tėvo ar motinos sulaikymas jų vaikų akivaizdoje – tai atlieka uniformuoti policininkai;
moters arba vyro kankinimas tai girdint už sienos esančiam įkalintam sutuoktiniui;
uždarymas ir mušimas, nuodijimas, kankinimas policijos areštinėje;
asmens sulaikymas nesurašant laikino sulaikymo protokolo (be teisinio pagrindo);
vaikų „paėmimas“;
turto prievartavimas;
išvarymas iš namų;
prievartinis atskyrimas nuo mažamečių vaikų;
ištrėmimas gyventi į kitą miestą;
slaptas sekimas;
išvarymas iš darbovietės;
ilgalaikis draudimas išvykti į užsienį;
pasiuntimas į kalėjimą (suėmimas) iki 90 dienų terminui nesant BPK nustatytų suėmimo pagrindų;
prekyba poveikiu;
prekyba teismo sprendimais;
teismo bylų vilkinimas;
pasiuntimas ambulatorinei teismo psichiatrinei ekspertizei,
pasiuntimas stacionarinei teismo psichiatrinei ekspertizei iki 180 dienų terminui;
sveiko žmogaus priverstinis gydymas nuo psichinės ligos psichiatrijos ligoninėje neribotą laiką;
žmogaus pripažinimas neveiksniu, kas yra ypač sunkus žmogaus teisės į privatų gyvenimą ribojimas.
Devyni tūkstančiai žmonių laikomi uždaryti Lietuvos medicinos įstaigose dėl psichikos ligų. Tame skaičiuje trys tūkstančiai yra vaikai ir paaugliai. Belieka tik spėlioti, koks skaičius iš šių žmonių yra ten įkalintas dėl savo pažiūrų, dėl lietuvių tautybės arba dėl to, kad jų mąstymas pernelyg pavojingas Lietuvoje veikiantiems nusikalstamiems klanams. Tam, kad žmones įbaugintų, valdžios struktūrose aukštus postus užėmę pareigūnai iškėlė piliečiams begalę baudžiamųjų bylų dėl dalykų, kurių žmonės nepadarė. Lietuvos kalėjimai perpildyti laikinai sulaikytais, suimtais arba nuteistais nekaltais žmonėmis. Kai iš nusikaltimo nepadariusių žmonių atimama laisvė, žmonės susigadina sveikatą, palūžta psichologiškai, prisipažįsta padarę nebūtus nusikaltimus, mainais į laisvę atiduoda savo budeliams turtą – gyvenamuosius namus, žemės sklypus ir pinigines santaupas. Dėl išimtinai blogų įkalinimo sąlygų per 2015 metus teismuose buvo išnagrinėtos 1334 bylos, per 2016 metus – 1081 byla. Labai daug žmonių dėl nesibaigiančių žmogaus teisių pažeidimų yra padavę Lietuvos valstybę į Europos Žmogaus Teisių Teismą (the European Court of Human Rights). Šio teismo sprendimus bylose prieš Lietuvą rasite Vyriausybės atstovo Europos žmogaus teisių teisme interneto svetainėje:
http://lrv-atstovas-eztt.lt/
Apie siautėjančius „teisės tarnus“ policijoje, prokuratūroje ir teismuose, apie vykdomą savivalę dauguma žurnalistų tiesiog bijo rašyti. Jie bijo, kad su jais nebūtų susidorota. Žmonės bijo išeiti į gatves su protesto mitingais taip, kaip tai daro žmonės Lenkijoje, Graikijoje, Italijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Paskutinė rimtesnė žmonių protesto akcija prieš valdžią prie Seimo rūmų įvyko 2009-ųjų sausio 16-ąją – žmonių minią išvaikė policijos spectarnybos guminėmis lazdomis, ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis, daug mitinguotojų buvo suimta ir nuteista.
Mūsų valstybinė ir komercinė žiniasklaida tiesiog paniškai bijo skleisti informaciją apie dabartinės Lenkijos valdžios daromą pažangią teismų reformą, kuria siekiama pašalinti iš pareigų komunistinės Lenkijos režimui tarnavusius teisėjus visų pakopų teismuose.
2017 m. surengtos taikios bado akcijos „Už teisingumą teismuose ir teisės viršenybę“ Daukanto aikštėje išvakarėse Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas ironizavo, kad „jei taip ir toliau, tai Lietuvoje greitai liks tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai.“ Iš teisėjo A.Cinino pasisakymo vienoje teismo nutartyje matyti, kad pats teisėjas slaptą informacijos rinkimą apie privatų asmens gyvenimą linkęs vertinti kaip „pateisintiną“, o asmens privatumą vertina kaip „negintiną“, kadangi, anot teisėjo, vertinimas, ar garso įrašas yra teisėtas, ar ne, priklauso ne nuo teismo leidimo rinkti informaciją, bet „nuo užfiksuotos informacijos panaudojimo tikslo“. Tuo metu teisėjas A.Cininas nutartyje pareiškė, esą Viešųjų pirkimų tarnybos vairininkės Sigitos Jurgelevičienės buvusio meilužio „teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo“, ir konstatuoja, jog „toks Zigmanto Šegždos teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas“.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus postą iš Žydrūno Plytinko perėmusios Sigitos Jurgelevičienės interesus, manau, gina Žydrūno Plytinko pažįstamas – žydų tautybės advokatas buvęs SSSR KGB tardytojas Valdemaras Bužinskas, žydė advokatė Ingrida Montvydienė-Krolienė, advokatų kontora „Budvytis ir Čivilis“ (advokatė Viktorija Čivilytė), žydas advokatas Aivaras Alimas iš advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas žydas Arvydas Sinis. Advokatė Ingrida Montvydienė-Krolienė internetinėje žiniasklaidoje yra siejama su advokatu, buvusiu SSSR KGB majoru Juzefu Kozubovskiu.
Internete skelbiamų SSSR KGB rezervistų arba agentų sąrašuose yra tokie asmenys, kaip Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys, Krol Viktor Ivanovič (advokatės Ingridos Montvydienės-Krolienės galimas giminaitis?), Švedas Vidmantas Zenono (teisėjos Neringos Švedienės galimas giminaitis?), Plytnikas Albinas Juozo (Žydrūno Plytniko galimas giminaitis?), Strumskis Zigmas Vlado (teisėjos Jūros Marijos Strumskienės galimas giminaitis?), GREIČIUS Bronius Antano (gimė 1925 m.).
„Didieji išminčiai“ ir „genijai“, manau, tiesiog organiškai pyksta matydami, kad jų veiklą kas nors gali teisiškai vertinti kaip neteisėtą ar antikonstitucinę. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė piktinosi, kad kovotojas už teismų pertvarką Zigmantas Šegžda aktyviai skundžia teisėjų veiksmus: „Pažymėtina, kad besikartojantys neracionalūs Jūsų skundai dėl teisėjo (Rinaldo Adamonio) veiksmų, atliktų vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.“ O štai Vilniaus apygardos teismo tuometinis pirmininkas Vytautas Zelianka akivaizdžiai pratrūko dėl jam teikiamų Zigmanto Šegždos skundų – „Apgailestauju dėl Jūsų išreikšto nepasitenkinimo teismo darbu. (…) ne kartą kreipėtės su aiškiai nepagrįstais skundais dėl teisėjo R.Adamonio veiksmų, o tai gali būti vertinama kaip bandymas daryti spaudimą ar tokio spaudimo darymas bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, pakartotiniai nepagrįsti skundai dėl teisėjo veiksmų, atliktų nagrinėjant bylą bei vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.“
Nežiūrint į tai, turiu surinkęs pakankamai duomenų įrodančių, kad teisėjai Vytautas Zelianka ir Daiva Kazlauskienė galimai pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 punkte įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Turiu pagrindą manyti, kad tuo pačiu teisėjai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio „Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ 2 dalį, kuri skelbia:
„Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.”
„Rėmimasis teismų praktika yra galimas, tačiau nėra būtinas, ir teismas, priimdamas sprendimą, remiasi įstatymu ir savo vidiniu įsitikinimu“, – Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėsto kitas teisėjas Vladislavas Lenčikas. Vieša paslaptis yra teisėjo Algimanto Valantino, dabartinio Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, žiniasklaidoje aprašytas tiesioginis dalyvavimas rezonansinėje baudžiamojoje byloje, kuri iškelta Zigmantui Šegždai. Iš žiniasklaidoje dėstomų faktų matyti, kad teismo pirmininkas Algimantas Valantinas gali būti asmeniškai suinteresuotas nepalankia žmogaus teisių aktyvistui bylos baigtimi. Ar tai grynas sutapimas, ar ne, tačiau teisėjo V.Lenčiko pasisakymas jau minėtoje 2017-09-28 d. teismo nutartyje gali patvirtinti pačias netikėčiausias prielaidas. Žiniasklaidai rašant apie „objektyvaus stebėtojo“, teismo pirmininko Algimanto Valantino galimą suinteresuotumą žmogaus teisių gynėjui iškeltos baudžiamosios bylos nepalankia baigtimi, teisėjo V.Lenčiko išvada, kad „S.Jurgelevičienės parodymai yra teisingi ir jais remiantis pareiškėjas gali būti nuteistas dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo“, autoriaus manymu, gali būti suprasta kaip ATVIRAS GRASINIMAS TRŪKS PLYŠ SUSIDOROTI SU AKTYVISTU. Kad norima pasiųsti būtent tokią žinią, galima suvokti iš to, kad teismo nutarties frazė – „pareiškėjas gali būti nuteistas“ yra pabraukta.
Buvusio Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus bendražygis Algimantas Valantinas, 1985-aisiais pradėjęs darbuotis okupacinį SSSR režimą aptarnaujančioje prokuratūroje Kaišiadoryse, nuo 2005-ųjų dirbęs LR generaliniu prokuroru ir teisėju, baudžiamojo persekiotojo karjerą nutarė pratęsti migruodamas į minkštą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko kėdę. Ar A.Valantinas sovietų okupacijos metu buvo ir Sovietų Sąjungą valdžiusios komunistų partijos narys ir ar bendradarbiavo su nusikalstama SSSR KGB organizacija, apie tai turėtų viešai prabilti pats Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas.
Manau, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė pasielgė nesąžiningai, 2017-09-18 teismo nutartyje ir vėlesnėse nutartyse nurodydama, kad „dauguma“ minėto teismo teisėjų galimai yra šališki, suinteresuoti nepalankia Z.Šegždai bylos baigtimi ir išsakydama tikrovės neatitinkančius teiginius, kad teisėjo V.Ambrulevičiaus negalima pakeisti kitu teisėju, galinčiu nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-2741-723/2017, kadangi minėtame teisme civilines bylas nagrinėjanti teisėja Ieva Pluirienė nėra pasirašiusi grupinio teisėjų skundo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Z.Šegždai.
2017 m. spalio 3 d. ir gruodžio 22 d. teismo nutartimis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė sistemingai nepagrįstai perduoda nagrinėti mano civilines bylas Šalčininkų rajono apylinkės teismui, motyvuodama tuo, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme nėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti mano civilines bylas. Belieka tik padaryti išvadą, vertinimą, kad skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė, paneigdama aplinkybę, kad teisėją V.Ambrulevičių yra galimybė pakeisti kitu teisėju – Ieva Pluiriene, jau kelintą kartą pasielgia akivaizdžiai nesąžiningai ir neetiškai.
2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr.1S-513-870/2017 teisėja Virginija Liudvinavičienė nusprendė atmesti mano skundą dėl Ukmergės rajono teismo teisėjo Rinaldo Adamonio nutarties, kuria jis paskyrė teismo fonoskopinę ir informacinių technologijų ekspertizę. Žinia, teismai nusprendė atiduoti teismo ekspertams ištirti byloje esančiuose daiktų priėmimo protokoluose neužfiksuotą (t.y. byloje neegzistuojantį) mobilaus ryšio telefono aparatą. Autorius mano įžvelgęs šiuose teisėjų veiksmuose požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje – bylos dokumentų (teismo nutarčių) klastojimas. Manau, kad priimdami minėtas nutartis teisėjai V.Liudvinavičienė ir R.Adamonis turėjo tikslą kuo ilgiau užvilkinti bylos nagrinėjimą ir tuo pratęsti mano teisių ir laisvių apribojimą, kuris tęsiasi nuo 2014 m. gegužės mėnesio. Šiuos veiksmus suprantu ir vertinu kaip represijas bei ilgalaikį sąmoningą žmogaus kankinimą. Norėčiau pabrėžti, kad visi asmenys (teisėjai, teismo ekspertai), prisidėję prie bylos klastojimo – teismo ekspertizės vykdymo, pagal mano pareiškimą ir mano iniciatyva bus traukiami baužiamojon atsakomybėn už dokumentų klastojimą bei bus teikiami skundai Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, Teisėjų Tarybos pirmininkui ir LR Prezidentei dėl Teisėjų etikos kodekso pažeidimus padariusių teisėjų neeilinio veiklos vertinimo atlikimo, jų patraukimo drausminėn atsakomybėn bei jų atleidimo iš teisėjo pareigų.
Pažymėtina tai, kad dėl daugkartinių ir piktybiškų Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų baudžiamojoje byloje Nr.1-9-517/2017 pagal ieškovo Zigmanto Šegždos ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr.2-2673-433/2017, kurioje atsakovas yra Lietuvos Respublikos valstybė. Ieškovas Zigmantas Šegžda reikalauja priteisti jam iš valstybės 120 tūkst. eurų dydžio neturtinę žalą dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų pažeidimų. Teisėjas Rinaldas Adamonis ir kiti asmenys šioje byloje kaltinami galimai pažeidę BPK 44 str. 5 d. ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (teisės į greitą, teisingą ir nešališką teismą pažeidimas). 2017 m. Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo pataisas, todėl valstybė visas išmokėtas sumas išieškos regreso tvarka iš kaltų asmenų. Tai liečia visus prokurorus ir teisėjus (teisėjai Algimantas Valantinas, Rinaldas Adamonis, Vaida Sinkevičienė, Daiva Kazlauskienė, Aiva Survilienė, Laureta Ulbienė, Audrius Cininas, Stasys Lemežis, Ainora Kornelija Macevičienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Virginija Liudvinavičienė ir kt., prokurorai Vida Bracevičienė, Jolita Kančauskienė) padariusius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamojoje byloje Nr.1-9-517/2017.
Kadangi dauguma tekste nurodytų valstybės pareigūnų yra žydų tautybės asmenys, autorius supranta ir vertina šių asmenų veiklą kaip veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymius, numatytus baudžiamojo kodekso 169 str. ir 170(1) str. – diskriminavimas dėl lietuvių tautybės, kilmės, įsitikinimų, pažiūrų turint tikslą suvaržyti lietuvių tautai priklausančio asmens teises ir laisves; kūrimas ir veikla žydų tautybės pagrindu grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti lietuvių tautybės žmonių grupę ar jai priklausančius asmenis.
Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus
Informacijos šaltiniai:
http://www.istidom.lt/2015/07/
https://www.alfa.lt/
www.kgbveikla.lt › LSSR KGB struktūra › Mobilizacijos poskyris