Straipsnis gimė perskaičius liūdnokas mintis, kuriomis dalinosi žmonės turintys negalią. Vieni neturi pinigų, antri neturi saiko, treti negirdi. Bet visiems vietos po saule užtektinai ir veiklai erdvės taip pat. Tad nereikėtų nusiminti, svarbu judėti pirmyn.
Žmonės su negalia žmonijai yra palikę didingų darbų. Vieni tapė, antri komponavo muziką, treti pasinėrė į mokslą ir paliko neįkainuojamus atradimus.
Istorija apie kurčiuosius siekia Antikos laikus, kuomet gyveno dailininkas Quintus Pedius, Romos senatoriaus sunūs. Jam gimus ir nustačius kurtumą, dėdės Messalla Corvinus patarimu, berniuką nutarta mokyti piešimo meno. Istorijos vingiuose Quintus Pedius įrašytas kaip primasis kurčiasis, gavęs išsilavinimą. Berniukas iš tikro turėjo piešimui talentą, tačiau jo gyvybinės jėgos buvo pakirstos ankstyvos mirties.
Laikui bėgant, 1521 metais olandų humanistas, Rudolf Agricola, pažymėjo, kad kurtieji galėtų komunikuoti rašto pagalba. Jis neigė kažkada ir kažkieno paskytą mintį, kad gebėjimas kalbėti yra atskirtas nuo galimybės mastyti. 1616 – G. Bonifacio publikavo traktatą, kad kalbėti ženlklais yra menas. Johann Ammon (1669-1724) šveicarų gydytojas bandė išplėtoti kalbos mokymo metodą, suteikiantį skaitymo iš lūpų pagrindus. Traktato pavadinimas – ,,Surdus Loquens’’ ( Mirusi kalba).
Pirmasis universitetas
Pirmasis universtitetas turintiems negalią buvo atidarytas Washington. D. C, valstijoje, kurioje įsikūrusi JAV sostinė šiuo metu. Mokymo įstaiga vadinasi Gallaudet Universitetu. Ką gali jame studentai studijuoti? Siūloma pasirinkti mokymuisi sritį darbui su negalią turinčiais žmonėmis, audiologo darbą, galimybę tapti vertėju, socialiniu darbuotoju, mokytoju, matematiku.
Universiteto įkūrimo istorija siekia 1856 metus, kuomet pašto viršininkas generolas filantropas Amos Kendall, padovanojo du akrus žemės, esančios šiaurės pietryčiuose Washington, D.C. Pradžioje jo sumanymas buvo kuklus: siekė atidaryti mokyklą ir gyvenamuosius namus 12 – kai kurčių ir šešeriems akliems mokiniams. Mokykla tik viena mylia buvo nutolusi nuo Kapitolijaus, JAV kongreso susirinkimų vietos. Kadangi mokymosi procesas vyko sklandžiai, sekančiais metais A. Kendall įkalbėjo kongresą užregistruoti naująją mokyklą kaip Kolumbijos institutą skirtą kurčnebyliams ir akliems. Antraisiais veiklos metais mokyklą lankė 14 kurčiųjų ir 7 akli studentai. Mokyklos vadovas įžvelgęs perspektyvą, kurioje atsispindėjo mokyklos augimo lemtis, susirūpino naujų pastatų statyba, rūpinosi lėšomis. Edward Miner Gallaudet, tapo pirmuoju vadovu. Iš Charles Baker jis nupirko didžiulę biblioteką. Pastarasis gyveno Anglijoje ir dirbo Kurčiųjų institucijoje. Knygos turėjo didelę mokomąją vertę. Jų tarpe buvo knygų skirtų vaikams, mokytojams…., maždaug 400.000 kopijų. Knygų išmintimi naudojosi karaliaus palikuonys, kai kurios yra išverstos į kiniečių, japonų kalbas, biblioteka taip pat buvo sukaupusi knygų, skirtų mokyti kurčiuosius. Mokykloje besimokantiems palaipsniui buvo keliami vis didesni reikalavimai: rašyti esę ir t.t . Siekiant įdiegti pažangiausius metodus, tobulinimosi tikslais išvykta į Europą. Laikui bėgant kurtieji ir aklieji buvo atskirti. Pastaruosius perkelta į Baltimorę. 1864 metais Presidentas Abraham Lincoln pasirašė įstatymo aktą, suteikdamas mokymo įstaigai Koledžo statusą. Pilietinio karo metu (1861–1865), mokyklos patalpos tapo sužeistųjų kareivių ligonine.
1869 metų birželio mėsnesį, jau trims studentams buvo įteikti diplomai. Į studentų sąrašus imta įtraukti ir moteris. Nuspręsta, kad ir jos pakankamai intelektualios būti mokomos. 1954 metais, Thomas Hopkins Gallaudet garbei, institucija pavadinta Gallaudet koledžu. Vadovo postą užėmė turintis klausos negalią Dr. I. King Jordan. Jis jame atsidūrė tuomet, kuomet studentai išreiškė nepasitenkimą, kuris virto į streiką. Streikuojantieji siekė mokyklos vadovo poste regėti tokį patį kaip ir jie, plėtojantį kurčiūjų kultūrą. Studentai yra aktyvūs sporto šakose kaip krepšinyje, žaidžia amerikietišką futbolą ir t.t.
Žmonės, įveikę negalią
Plačiai žinomos anglų roko ,,the Who’’ grupės lyderis Pete Townshend turi klausos negalią. Muzikantas teigia, kad jį klausos problemos pradėjo kamuoti dėvint ausines. Priminsiu, kad ,,the Who’’ – tai viena iš pasaulio muzikos grupių, prisidėjusi transformuojant rokenrolą į roką. Šios grupės pasirodymai įsismintini ir tuo, kad savo pasirodymų metu, muzikantai sudaužydavo gitarą.
Teigiama, kad Ludwigas Van Bethovenas gebėjimą nepriekaištingai girdėti garsus, pradėjo prarasti apie 1800, t. y. apie trisdešimtuosius savo metus. Tai pasireiškė spengimu ausyse. Pašalinis garsas trukdė mėgautis muzikos garsų pasauliu, tad kompozitorius pradėjo vengti pokalbių, prasilenkdavo su pašnekovais. Siekdamas kompensuoti klausos trūkumą, koncertų salėje įsikurdavo šalia scenos, pirmose eilėse. Nebegalėdamas girdėti medinių pučiamųjų instrumentų ir dainininkų balsų, jis rašė muziką styginiams kvartetams, nes dar gebėjo girdėti aukštesnio dažnio garsus.
Kurtumo priežasčių nurodoma daug. Spėjama, kad tai infekcinės ligos kaip šiltinės padariniai, sifilio ar paprasčiausia įprotis į šaltą vandenį įmerkti galvą tam, kad išliktum budrus ir galėtum kurti. Taip pat spėjama, kad jis galvos traumą galėjo patirti vaikystėje, žiauraus girtuoklio tėvo elgesio, nukreipto prieš berniuką, metu. Ne paslaptis, kad tėvas išgirdęs apie sūnaus neeilinį talentą, jį vertė muzikuoti ilgas valandas. Manoma, kad Bethovenas galėjo sirgti kaulų Paget‘o liga. Tai atskleidžia didelis žandikaulio kaulas. Normalu, kad kaulai praeina rekonstrukcijos procesą: senas kaulas pašalinamas ir jį pakeičia nauja kaulinė medžiaga. Sergant Paget‘o liga, kaulų rekonstrukcija vyksta per greitai ir nauja kaulinė medžiaga formuojasi netvarkingai. Tai gali pažeisti organus.
Kad genijus iš tikro turėjo problemų, liudija ši istorija. Atlikus Devintąją simfoniją, Bethovenas turėjo pasukti galvą tam, kad matytų kiek žmonių jam ploja. Šis ir kiti faktai slėgė genijų ir 1802 metais jis bandė nusižudyti. Tuomet jis paliko Vieną ir įsikūrė mažame Austrijos miestelyje Heiligenstadt tam, kad parašytų atsisveikinimo testamentą. Tačiau meilė muzikai buvo stipresnė. Kompozitorius kūrė nežiūrint į tai, kad buvo atimta dovana girdėti, jį muzika traukė į save gylyn ir gylyn. Genijus kūrė nekreipdamas dėmesio ką vilki, nesišukavęs, nesiprausęs. Kartą pasivaikščiojimo metu dėl įtartinos išvaizdos jis buvo areštuotas policininko. Pareigūnui jis pasirodė esąs benamis. 1811 metais Bethovenas turėjo sustabdyti savo viešus pasirodymus scenoje. Jis nebegirdėjo ką groja. Nežiūrint negalios, jis liko ištikimas muzikai, savo kambaryje turėjo keletą pianinų, kuriems buvo nupjautos kojos. Jie gulėjo ant žemės. Tai padėjo Bethovenui girdėti vibruojančius muzikos garsus.
Šiais laikais genijaus kurtumas nebūtų problema, o tuomet taip, nes nebuvo išrasti klausos aparatai. Thomas Alva Edisonas, olandų kilmės amerikiečių išradėjas. Jis laikomas vienu iš vaisingiausių išradėjų istorijoje. JAV jo vardu užpatentuota 1093 išradimai. Apie tris tūkstančius išradimų užpatentuotą kitose šalyse. Daug išradimų užpatentuota Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Mokykloje jis buvo laikomas plevėsa, elgeta, negalėdavo susikaupti, jo mintys blaškėsi erdvėje, nesusitelkdamos viename taške. Savo minčiai išreikšti sunkiai rasdavo žodžius, nesklandžiai dėliodavo mintis. Pastoriaus visaip iškoneveiktas, jis paliko mokyklą. Tuomet jo mokytoja tapo motina, mokydama namuose.
Mokslininkas save laikė visiškai kurčiu, teigdamas, kad sulaukęs dvylikos metų, nebegirdėjo paukščių giesmių. Šaltiniai mini keletą kurtumo priežasčių. Būtent: vaikystėje susirgęs raudonuke, kuri tuomet nebuvo gydoma. Klausos sutrikimo priežastis – lankymasis pas prostitutę, dėl kurios išsivysčiusi ausies infekcija. Kita priežastimi laikoma traukinyje įsiliepsnojęs gaisras. Vieną dieną stipriai truktelėjus traukiniui, išsiliejo fosforas ir kilo gaisras. Traukinio kontrolieriui nesusivaldžius, berniukas patyrė smūgį. Manoma, kad po smūgio T. Edisonui prasidėjo klausos problemos.
Peršasi išvada, kad kurtumas mokslo genijui padėjo susikaupti, susikoncentruoti, susitelkti ties dideliais atradimais.
Tai – tik keli pavyzdžiai, atspindintys neeilinį talentą ir gebėjimus.