Pilietybė – tai asmens nuolatinis teisinis ryšys su valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nurodo ne tik teises (politines, ekonomines, socialines, kultūrines ir pan.), kuriomis naudojasi konkrečios valstybės pilietybės turėtojas, bet ir pareigas bei atsakomybę, kurios jam tenka ir kurias jis privalo atlikti (karo tarnyba, mokesčiai ir kt.)
Artėjant apsisprendimo akimirkai, kviečiame susipažinti su pagrindine informacija apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo.
Kaip užsiregistruoti, jei referendumo dieną būsiu užsienyje?
Visi rinkėjai, norintys balsuoti užsienyje paštu arba asmeniškai, turi užsiregistruoti: https://www.rinkejopuslapis.lt/elektronine-registracija. Norinčius balsuoti paštu prašome registruotis iki balandžio mėnesio pabaigos, kad spėtumėte laiku gauti ir išsiųsti balsavimo dokumentus. Daugiau informacijos: https://la.mfa.lt/losandzelas/lt/rinkimai-2019
Koks tiksliai klausimas teikiamas spręsti referendumui?
Referendumui teikiamas spręsti klausimas dėl LR pilietybės išsaugojimo įgyjant kitos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės (tarp jų – JAV) pilietybę. Pateiktas klausimas yra ne dėl dvigubos ar daugybinės pilietybės įteisinimo, o dėl jau teisėtai įgytos ir turimos pilietybės išsaugojimo.
Tiksli referendumui teikiamo Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotė skamba taip:
„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
Kodėl pilietybės klausimams spręsti reikalingas referendumas?
Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti kitos šalies pilietybės. Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba arba daugybinė pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
Ar pilietybę išsaugoję asmenys turės atlikti karo prievolę?
Turės. Pagal Lietuvos Konstituciją, Lietuvos piliečiai turi ne tik teises, bet ir pareigas, tarp kurių yra ir karo prievolė. Kitos valstybės pilietybės turėjimas ar vien tik išvykimas į užsienio valstybę (išvykimo deklaravimas) neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų Lietuvos Respublikai.
Nuo karo prievolės karo prievolininkai gali būti atleidžiami tik dėl sveikatos būklės ar amžiaus. Dvigubą (daugybinę) ar vieną pilietybę turintys asmenys traktuojami kaip turintys vienodas pareigas. Jeigu kitos ES ar NATO šalies ir Lietuvos pilietybę turintis asmuo karo tarnybą būtų atlikęs kitoje NATO ar ES valstybėje, pagal LR karo prievolės įstatymą privalomoji pradinė karo tarnyba jam būtų įskaitoma Lietuvos kariuomenės vado sprendimu.
Svarstant tarnybos ar jos atidėjimo klausimus, visada stengiamasi atsižvelgti į užsienyje gyvenančių karo prievolininkų padėtį – jiems sudaromos sąlygos susisiekti su savo karo prievolės skyriais nuotoliniu būdu, vertinamos jų gyvenimo aplinkybės užsienyje, derinamos jų atvykimo į Lietuvą dėl karo prievolės procedūrų datos, apmokamos kelionės išlaidos. Fizinis atvykimas į Lietuvą jiems yra būtinas tik dviem atvejais – pasitikrinti sveikatos ir atlikti tarnybos.
Ar pilietybės išsaugojimas suteikia papildomų sveikatos draudimo lengvatų?
Sveikatos įmokos priklauso ne nuo asmens pilietybės, bet nuo gyvenamosios vietos. Lietuvos piliečiai sveikatos įmokas mokės tuo atveju, jei gyvens Lietuvoje. Kitose valstybėse gyvenantiems Lietuvos piliečiams bus taikomi tų valstybių sveikatos draudimą, teisę į sveikatos paslaugas reguliuojantys teisės aktai.
Ar pilietybę išsaugoję asmenys įgytų papildomų socialinių garantijų?
Asmens socialinės išmokos ar pašalpos priklauso ne nuo asmens turimos pilietybės, o nuo jo gyvenamosios vietos. Pensijos dydis taip pat priklauso ne nuo pilietybės, o nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos, todėl kitos valstybės pilietybės įgijimas pensijų mokėjimui įtakos neturėtų. Socialinių paslaugų teikimas, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas, asmenų lygių galimybių gynimas, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo teisinių santykių reguliavimas nesiejamas su asmens pilietybe.
Ar pilietybę išsaugojęs Lietuvos pilietis mokės mokesčius Lietuvos valstybei?
Mokesčių objektas nėra susijęs su turima pilietybe. Mokesčiai mokami ten, kur uždirbamos apmokestinamosios pajamos. Apmokestinant gyventojo pajamas, esminis kriterijus yra ne asmens pilietybė, o tai, ar jis laikomas nuolatiniu, ar nenuolatiniu Lietuvos gyventoju, kadangi tai lemia pajamų mokesčio objekto apimtį: nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektui priskiriamos iš esmės visos pasaulinės tokio gyventojo pajamos, o nenuolatinio atveju – tik tam tikros išvardintos įstatyme.
Ar kitos valstybės pilietybę turintis Lietuvos pilietis gali būti renkamas Lietuvos Respublikos Prezidentu ar Seimo nariu?
Asmuo, turintis kitos šalies pilietybę, Lietuvos Respublikos Prezidentu ir Seimo nariu renkamas būti negali. Lietuvos Respublikos savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, nepriklausomai nuo jo turimos pilietybės.
Ar kitos valstybės pilietybę turintis Lietuvos pilietis gali dirbti Lietuvos valstybės tarnyboje?
Gali. Bendrieji reikalavimai įsidarbinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnyboje yra šie: 1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; 2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą; 3) būti ne jaunesniam kaip 18 metų ir ne vyresniam kaip 65 metų; 4) turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą. Tarp reikalavimų valstybės tarnautojams taip pat yra reikalavimas laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei būti lojaliam Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Nurodyti, ar asmuo turi kitos šalies pilietybę reikia tuo atveju, kai kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija.
Daugiau informacijos galite rasti ČIA
vakaruvejai..com