Minios jį klausinėjo: „Tai ką gi mums daryti?!“ Jis joms sakydavo: „Kas turi dvejus marškinius, tepasidalija su neturinčiu, ir kas turi ko valgyti, tegul taip pat daro“ (Lk 3,10-11)
Gyvendami Evangelija ir jausdami Advento metu ypatingą dvasinį atsinaujinimą mes lygiai taip pat kaip ir Jono Krikštytojo laikais šių dienų skubėjime ir sumaištyje turėtume paklausti patys savęs: ” Tai ką gi mums daryti?”
Trečiojo Advento Sekmadienio Jonas Krikštytojas kreipiasi ypatingu būdu į muitininkus ir karius: iš tiesų į visus, kurie turi valdžią ir atsakomybę prieš artimą ir visą tautą. O tai gali būti ir mokytojas, ir gydytojas, ir tautos atstovas. Ką gi tokio patariančio gali mums, ieškantiems atsakymų į dabarties gyvenimo klausimus, pasakyti šiandien Jonas Krikštytojas?
Kai šiomis dienomis girdime apie Lietuvos muitinėje tarnaujančių žmonių kelius ir klystkelius, paaiškėja, kad žmogus ir prieš tūkstančius metų, ir šiandien yra mažai kuo pasikeitęs. Kyšininkavimas, nesuvaldomas godumas vis dar veda žmogų prie dvasinio nuopuolio kloakų. Tik šiais moderniais laikais, kai plačioji visuomenė gyvena be Dievo, niekas sau tokių klausimų ” ką daryti?” nebekelia. O kaip gaila.Prieš du tūkstančius metų Jono Krikštytojo atsakymas ano laikmečio žmonėms ir muitininkams buvo tik toks: ” Nereikalaukite daugiau, negu jums nustatyta” (Lk 3, 13). Atrodo, visais laikais buvo svarbu save tvardyti, auklėti ir tobulėti. Nejaugi šiandien tik godumas valdo mus?
Kartą kalbėjosi du žmonės. Vienas sako: “Jei turėtum du namus, ar atiduotumei vieną vargšams, o kitą pasiliktum sau?“ „Žinoma, pasidalinčiau su vargšais“,- atsakė kitas. „Ir jei tu turėtum dvi mašinas, ar irgi lygiai taip pat vieną atiduotum vargšams, o kitą pasiliktum sau?” „Žinoma, pasidalinčiau“,- vėl atsiliepė kitas. “Ir jei tu turėtum dvejus marškinius su jais irgi lygiai taip pat pasidalintum?” Atsakymas sekė : „Hm…Palauk. Juk aš turiu dvejus marškinius. Ir ką?..“
Nejaugi didžiu dalintis yra taip lengva (o gal esame dosnūs tuo, ko neturime?..), o mažu taip sunku ir nepraktiška? Gal čia kaip tik praverstų Motinos Teresės mintis: “Darykime mažus dalykus, bet su didele Meile”.