Aš surinksiu savo kaimenės išlikusias avis ir paskirsiu joms ganytojus
„Vargas ganovams, kurie pražudo ir išblaško mano kaimenės avis! – Viešpaties žodis“.
Todėl štai ką sako Viešpats, Izraelio Dievas, ganovams, sergintiems manąją tautą: „Jūs išblaškėte mano avis, išvaikėte jas, jų neprižiūrėjote. Dabar jus nubausiu už jūsų nedorą elgesį – Viešpaties žodis. Bet aš surinksiu išlikusias savo kaimenės avis iš visų kraštų, į kuriuos jas buvau išblaškęs, ir sugrąžinsiu į jų ganyklą; jos bus vaisingos ir pasidaugins.
Paskirsiu joms ganytojus, kurie jas sergės, kad jos niekuomet nebijotų ir nenuogąstautų, ir kad nė viena nepradingtų. Viešpaties žodis. Ateis štai dienos – Viešpaties žodis – ir aš pažadinsiu Dovydui teisią atžalą. Jisai viešpataus kaip karalius ir bus išmintingas, įkurs šalyje teisę ir teisybę. Jo dienomis bus išgelbėtas Judas, ir saugiai gyvens Izraelis. Jisai bus vadinamas tokiu vardu: ‘Viešpats – mūsų teisybė’“ (Jer 23, 1–6).
Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.
Jis mane veda, kur vešlios ganyklos žaliuoja,
leidžia man atilsėti paversmy;
manąją sielą gaivina.
Veda mane teisingais takais savo garbei.
Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu,
aš nebijosiu, nes tu drauge būsi.
Tavo lazda, vėzdas galingas,
drąsą man duoda.
Tu man keli vaišes,
o priešai sugėdinti žiūri.
Kvepalais man patepi galvą,
pili man sklidiną taurę.
Tavoji malonė ir meilė palydi
kiekvieną mano gyvenimo dieną.
Aš Viešpaties būste gyvensiu
per amžius ilgiausius (Ps 22, 1–6).
Broliai! Dabar Kristuje Jėzuje jūs, kadaise buvusieji toli, esate tapę artimi dėlei Kristaus kraujo. Jis yra mūsų sutaikinimas, iš abejų padaręs viena, sugriovęs viduryje stovinčią pertvarą, savo kūnu panaikinęs priešybę. Jis sunaikino įsakymų Įstatymą su jo potvarkiais, kad iš dviejų jame būtų sutvertas naujas žmogus. Jis įkūrė taiką ir viename kūne kryžiumi abejus sutaikino su Dievu, pats savyje sugriaudamas priešiškumą. Atėjęs jis skelbė taiką jums, kurie buvote toli, ir tiems, kurie buvo arti, nes per jį vieni ir kiti galime prieiti prie Tėvo vienoje Dvasioje (Ef 2, 13–18).
Apaštalai susirinko pas Jėzų ir apsakė jam visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę.
O jis tarė jiems: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“.
Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo kada nė pavalgyti.
Taigi jie išplaukė valtimi į negyvenamą nuošalią vietą. Žmonės pastebėjo juos išplaukiant, ir daugelis tai sužinojo. Iš visų miestų žmonės subėgo tenai pėsti ir net pralenkė mokinius.
Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens.
Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų (Mk 6, 30–34).
Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: Dieve, savo tiesa tu apšvieti klystančius – tesugrįžta jie į tikrąjį kelią, padėk Bažnyčios vaikams atmesti visa, kas žemina krikščionio vardą, ir laikytis to, kas jam pritinka. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Neretai klaidingai manoma, kad dorybingi veiksmai yra tik darbas, malda ar dvasingi pokalbiai. Tačiau šio sekmadienio Evangelijos ištrauka paneigia mūsų įsivaizdavimus – ilsėtis žmogui yra ne vien būtinybė, bet ir pareiga. Jėzus primygtinai ragina mokinius pailsėti.
Atsikvėpę nuo kasdienių darbų, galime ramiai pažvelgti į save, savo dvasinį gyvenimą, mylimus žmones, pailsėti ne tik kūnu, bet ir dvasia.
Žinoma, tai nereiškia, kad ryšį su Dievu turėtume išmesti iš dienotvarkės. Popiežius Pranciškus kalba apie „poilsį Viešpatyje“. Tai reiškia, kad turime visą laiką būti su Viešpačiu, su juo bendrauti malda, suvokti ir jausti, kad visą laiką esame jo akivaizdoje.
Tai, pasak popiežiaus, žmogų saugo nuo buvimo tik „darbo jėga“. „Šiame kontekste esmiškai svarbi šeima, nes ji yra pirmoji maldos mokykla. Šeimoje žmogus mokosi gyventi ne vien dėl savęs. Mokosi iš savęs išeiti ir dalytis gyvenimu su kitais. Per savo šeimą tikintis žmogus save suvokia ir kaip didžiosios mūsų šeimos Bažnyčios narį,“ – primena Šventasis Tėvas.
Žmogus yra daugiau, nei dirbanti būtybė, tačiau poilsis nėra savitikslis ar tuščias laiko švaistymas. Ilsimės, kad galėtume labiau mylėti. Tikras poilsis Viešpatyje ir suteikia jėgų gyventi meile.
