,,Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį” ( Jn 20, 20)
Atvelykio sekmadienyje Dievo tauta išgyvena Dieviškojo Gailestingumo slėpinių prasmę. Šiandienos pasaulis, gyvenantis skepticizmo, abejingumo ir nejautrumo šėlstančioje jūroje, jau nebepajėgus vien savomis jėgomis
pamatyti švyturį, vedantį į saugų krantą. Tačiau vienas iš tokių Dievo malonės pavyzdžių yra šv.Tomo skepticizmas, virtęs gražiu ir prasmingu tikėjimo išpažinimu: ” Mano Viešpats ir mano Dievas!” (Jn 20, 28) gali padėti mums išlikti net šėlstančių gyvenimo audrų akivaizdos tikrovėje.
Motina Teresė yra gražiai pastebėjusi: “Jei mes meldžiamės, mes tikime. Jei mes tikime, mes mylime. Jei mes mylime, mes tarnaujame. Taip gimsta veikli Dievo meilė artimui”.
Tai tiesa. Dieviškas Gailestingumas, apsireiškęs per šv. seserį Faustiną, nebepalieka nei vieno iš mūsų abejingo, kad ir kokie būtume buvę prieš tai. Štai Šv. Tomas, paliestas prisikėlusio Jėzaus žaizdų, skepticizmą ir abejingumą keičią į veiklią meilę. Pagal Bažnyčios tradiciją 52 m. po Kr. jis atvyksta į Indiją, vysto plačią misijinę veiklą, kur galop savo tikėjimą ir gyvenimą užantspauduoja šventu kankinystės ir amžinybės ženklu 72 m. po Kr.
Šių dienų pasauliui, pilnam nusivylimų, abejonių ir netikrumo tiek žmogumi, tiek bet kuria valdžia kaip gryno oro nepaprastai reikia tikėjimo, vilties ir meilės. Apaštalo Pauliaus Himno meilei pabaigoje skaitome: ” Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė” ( 1 Kor 13, 13 ).
Atvelykio sekmadienį prie Dieviškojo Gailestingumo paveikslo, esančio kiekvienoje bažnyčioje , kartu su šv.ses. Faustina ištarkime ir atnaujinkime taip paprastus ir kartu išganingus žodžius: ,,Jėzau, pasitikiu Tavim”.
***
APIE ŠVENTOVĘ
Pasitikėkite manimi, nes aš esu gailestingas Viešpats. Pasikliaukite mano gailestingumu, – siųsdamas mums šią nuostabią žinią Išganytojas permano savo kūrinių norą sieti tikėjimą su regimu ženklu. Tas ženklas, vis plačiau garsėjantis Lietuvoje ir visame pasaulyje, GAILESTINGOJO JĖZAUS ATVAIZDAS, perteikiantis ses. Faustinos Kovalskos regėjimus. Paveikslą pagal jos nurodymus ir jai nuolat prižiūrint 1934 m. nutapė dailininkas Eugenijus Kazimirovskis. Vilnius, nuo seno globojamas Aušros Vartų Gailestingumo Motinos ir puoselėjantis šį pamaldumą, Išganytojo valia tapo Dievo Gailestingumo miestu.
Paveiksle Išganytojas pakelta dešine ranka laimina žemės keleivius tarsi tardamas: „Ramybė jums”. Kairiąja ranka Jėzus liečia savo drabužį ties Švč. Širdimi. Iš čia, kaip begalinės gailestingumo malonės, kurias Jis išlieja savo mylimiems žmonėms, į mus trykšta du spinduliai. Dešinysis, balzganas spindulys simbolizuoja sielą apvalantį vandenį, o kairysis, raudonas – kraują, sielos gyvybę.
Šį paveikslą gerbianti siela nežus, – kalbėjo apsireiškęs Kristus. Jis ragino prie paveikslo šauktis gailestingumo nusidėjėliams, žadėdamas vesti krikščioniško tobulėjimo keliu ir ypatingą pagalbą mirties valandą. Pirmasis sekmadienis po Velykų, sekant apreiškimu, buvo paskelbtas Dievo Gailestingumo iškilme. Jėzus norėjo, kad paveikslas būtų visiems lengvai prieinamas. Per šv. Faustiną perduotą prašymą gerbti Gailestingojo Jėzaus atvaizdą jam skirtoje šventovėje ilgus metus kliudė įvykdyti karas ir ateistinis persekiojimas. Tačiau Dievo Gailestingumo žinia įveikė visas žemiškas kliūtis. 2004 m. kardinolas Audrys Juozas Bačkis įkūrė Vilniuje Dievo Gailestingumo šventovę, idant Gailestingojo Jėzaus paveikslas jos centriniame altoriuje „galėtų būti gerbiamas visų tautų visomis kalbomis”. Pasitikėjimą Dievo Gailestingumu žadinančio atvaizdo namais tapusi bažnyčia pastatyta XV a. pačioje senamiesčio širdyje. Jos likimas iliustruoja skaudžiausius mūsų istorijos posūkius. XIX a. caro valdžia ją pavertė stačiatikių cerkve. Grąžinta katalikams bažnyčia netrukus buvo sovietinių okupantų vėl atimta. Atgavus tikėjimo laisvę, po kruopščios restauracijos ji atvėrė duris įgydama naują titulą ir misiją, kuri taip rūpėjo čia 1946-1947 m. kunigavusiam šv. Faustinos nuodėmklausiui Dievo Tarnui Mykolui Sopočkai.
Tyrai baltoje šventovės erdvėje visas dėmesys tenka malonėmis garsėjančiam, daugybės piligrimų lankomam paveikslui. Tik santūrūs Nijolės Vilutytės sgrafitai kviečia nusilenkti Gailestingajai Išganytojo Motinai, ir vienuolika kalbų kartoja suklupusiųjų maldą: JĖZAU, PASITIKIU TAVIMI.