Liepos mėnesio paskutinio sekmadienio Evangelija mums pasakoja duonos padauginimo stebuklą, kuris vienintelis aprašytas visose keturiose Evangelijose. Penki tūkstančiai vyrų, neskaitant moterų ir vaikų, pamaitinami penkiais miežinės duonos kepaliukais ir dviem žuvytėmis. Atrodytų misija neįmanoma. Taip. Tai tiesa, jei vadovaujamės šio pasaulio sukurtomis taisyklėmis. Bet, jei sekdami Jėzaus mokymu, keistume ir savo mąstymą ir savo gyvenimą?.. Ar užtektų mums drąsos pabandyti mąstyti ir gyventi kitaip?
Štai pavyzdys. Gyvena du broliai. Vienas, vyresnysis, – labai turtingas, kitas – žymiai jaunesnis, jam dar viskas prieš akis. Vasaros sezonui, vyresnysis brolis leidžia jaunesniajam naudotis puikia nauja sportine mašinyte. Paprastai, kur tokia mašina bepasirodytų, ji tučtuojau būna aplipusi vaikais, kurie vaikšto aplink ir negali atsigėrėti mašinos blizgesiu ir kerinčiu jos dizainu. Tik išėjęs iš vienos parduotuvės jaunėlis pastebi, kaip šalia mašinos trinasi vaikas, kuris nekantraudamas tučtuojau paklausė: ” Ar čia, pone, Jūsų mašina? ” Kai atsakymas sekė, kad tai vyresnio brolio laikina dovana jam, vaikas stebėjosi: ” Tavo brolis davė tau tokią mašiną ir tau niekas nekainuoja? Visiškai laisvai ir be jokio mokesčio? Tikrai? O kaip aš norėčiau…”
Jaunėlis suprato šio sakinio prasmę taip, kad šis vaikas irgi labai norėtų turėti tokį pat turtingą vyresnį brolį. Bet čia pat mažas vaikas po kelių atsidūsėjimų šokiruojančiai ir nelauktai patikslino savo mintį: “O kaip aš norėčiau būti tuo turtingu broliu, kad galėčiau irgi pasidalinti su kitais!..”
Jėzus šio sekmadienio Evangelijoje mus moko pasidalinimo ir rūpinimosi vienas kitu paslapčių. Dar daugiau – Jėzus kiekvienam iš mūsų primena, kad esame Dievo vaikai ir visiškoje Jo žinioje. Net jei jaučiamės šiame gyvenime tik mažais Dievo trupinėliais ar kąsneliais, Jėzus sako: „Surinkite likusius kąsnelius, kad niekas nepražūtų“ ( Jn 6, 12 ).
Drąsos eiti per gyvenimą su Jėzumi!