Su Šv. Velykomis! Su Kristaus Prisikėlimu!
Didysis Penktadienis – Kristaus kančios ir aukos už pasaulį, protu sunkiai suvokiama, tikėjimo paslaptis. Žmogaus protas visada priešinasi kančiai ir mirčiai, tačiau visada yra už gyvenimą ir jo teikiamus džiaugsmus. Regis, beprotiška mirti už artimą… Kristaus istorija mums liudija kita. Jo kančia ir kryžiaus mirtis – vilties ir prisikėlimo Ženklas visai žmonijai.
1941 m. vasaris, Aušvitcas, Lenkija. Pranciškonų vienuolis Maksimilijonas Kolbė už žydų gelbėjimą įkalintas mirties stovykloje. Staiga, vienam iš kalinių pasiseka pabėgti. Bausmė ir atgrasanti pamoka kitiems, kad nepabėgtų, – išrenkama dešimt kalinių, kurie koncentracijos stovyklos kameroje mirs iš bado. Į šį pasmerktųjų ratą patenka ir Lenkijos žydas Frandishek Gasovnachek. Pasmerktajam graudžiai pravirkus ir meldžiant pasigalėjimo dėl likusios gausios šeimos, į jo vietą pasisiūlo Maksimilijonas Kolbė. Jis išbūna bado kameroje iki rugpjūčio 14 d. – savo užgimimo dangui dienos.
Daugeliui metų prabėgus žurnalistai aplankė minėto žydo namus. Nors ir senas (82amž.) bet vis su ašaromis akyse jis ir vėl prisiminė negailestingas jaunystės dienas Aušvitce. Jo, kitados išgelbėto žydo, kuklaus namo kieme žurnalistai pamatė balto marmuro paminklą, skendintį gėlėse. Jame iškalti žodžiai: “MAKSIMILIJONUI KOLBEI ATMINTI, KURIS MIRĖ UŽ MANE”.
“Aš kiekvieną dieną žinau, kodėl gyvenu. Juk buvo, kas mirė už mane…”, – tokiais žodžiais savo pasikalbėjimą su žurnalistais užbaigė Frandishek Gasovnachek.
Velykų Tridienio tikėjimo paslaptys žadina ir kiekvieną iš mūsų susivokti ir atnaujinti savo gyvenimą su Dievu. Kieno dėka gyvename ir kaip atsidėkosime už gyvenimo ir atpirkimo malonę?.. Kokius ne tik rankų darbo paminklus paliksime po savęs ateinančioms kartoms?..
Linksmų Šv.Velykų!
Atsiuntė Algis Bučinskas, Australija