Pradedame Advento metą, pripildytą dvasinių antrojo mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo laukimo slėpinių. Adventas – tai kiekvieno iš mūsų dvasios išganymo keliu piligriminė kelionė, prasidedanti kūdikėlio Jėzaus gimimu Betliejaus tvartelyje ir besibaigianti antru, išbaigiančiu išganymą ir šlovingu Kristaus atėjimu. Adventas, tai toks metas, kai mąstome ne tik kūdikėlio Jėzaus Apsireiškimą šiam pasauliui prieš du tūkstančius metų, bet taip pat sakramentų pagalba apmąstome savo dvasinio gyvenimo stovį įsiklausydami į Dievo Žodį ir Jį vykdydami savo kasdienybėje parapijoje bei šeimoje. Viso to apvainikavimas yra antras Kristaus Atėjimas.
Pirmo advento sekmadienio Evangelijos žinia paprasta – būk pasiruošęs. Kaip Jėzus skaudžiais žmonijos istorijos pavyzdžiais primena dvasinio pasirengimo svarbą prieš du tūkstančius metų, taip ir šiandien Jo Žodis nepraranda savo reikšmės. Skaudūs gamtos stichijos smūgiai Filipinuose, karai ir sumaištys visame pasaulyje, o paskutinėmis dienomis mūsų brolių ir sesių tragedija Rygoje prie lietuviško apsipirkimo ženklo – prekystalio.
Taigi, Advento metas yra dvasinis prabudimas ir tėvams, kurie išlydi savo vaikus į mokyklą: ar apkabiname juos, pabučiuojame ir paženkliname maldos ir palaiminimo ženklais kiekvieną rytą ir vakarą savo namuose?!.
Tai metas ligoniams melstis už kenčiančius ir stokojančius vilties sutaurinant savo kančią ir viltį amžinuoju gyvenimu.
Tai gera proga vairuojantiems kelyje susimąstyti, ar viską padariau dėl savo artimo? Ar tikrai gerbiu, meldžiuosi ir laiminu tuos, kurie šiandien irgi yra kelyje?
Tai metas tiems, kurie šiandien valdžioje: teneužsimiršta – laikas bėga greitai. Kas liks po jų valdymo, ar dar labiau išsinešiosime Lietuvą kas sau, ar vis tik sustosime pagaliau ir susimąstysime, kur einame ir koks galutinis kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas?
Advento metas – tai kiekvienam iš mūsų dar viena proga sustoti, susimąstyti ir pasakyti: „Viešpatie, aš visas tavo. Tegu mano gyvenimo kelias šlovina Tavąjį Vardą“.