Užbaigėme 2025 metus, švęsdami Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus Gimimą. Mums, krikščionims, ši šventė ypač brangi, nes primena, kad Dievas mus be galo myli. Mus mylėdamas jis parodė savo meilę regimu būdu, įsikūnydamas Mergelės Marijos įsčiose, gimdamas Betliejaus tvartelyje, gyvendamas žmonių bendruomenėje ir net gyvybę už mus paaukodamas.
Prieškalėdinis pasaulietiškas šurmulys su dovanomis ir linksmybėmis dažnam aptemdo tikrąją Šv. Kalėdų tikrovę, jog esame mylimi Dievo vaikai. Dievas mus myli net ir tuomet, kai mes nuo jo bėgame ir save įtikinėjame, kad jokio Dievo nebėra.
Peržengėme senųjų metų slenkstį ir žvelgiame į Naujuosius metus su viltimi, kad jie bus palaimingi. O galbūt su nerimu, kad mus gali pasitikti įvairūs sunkumai ir net kančia. Mes, į Dievą tikintieji, esame nepalyginamai laimingesni už netikinčius mūsų brolius ir seseris, nes turime viltį, kad Dievas niekuomet mūsų neapleis, jei tik tvirtai laikysimės įsikibę jo rankos.
Prisimenu 1984-ųjų Naujuosius metus, kuriuos praleidau Permės kalėjimo kameroje. Prieš akis buvo nežinomybė, nes teismas, kaip valstybiniam nusikaltėliui, buvo paskyręs dešimties metų bausmę. Tačiau širdyje buvo didelė ramybė, nes tikėjau, kad be Dievo valios nieko neįvyksta: jeigu Dievas globojo iki šiolei, globos ir toliau. Ir ši viltis neapvylė: Sovietų Sąjunga griuvo, o aš grįžau į laisvės keliu einančią tėvynę.
Naujųjų metų pirmoji diena bažnytiniame kalendoriuje yra skiriama Švč. Mergelei Marijai, Dievo Gimdytojai. Bažnyčios tėvai oficialiai patvirtino nuostatą, kad Marija turi būti gerbiama kaip Dievo Motina, nes Šventosios Dvasios galybe ji pagimdė Dievo Sūnų, kuris yra tikras Dievas ir tikras žmogus.
Marija su savo sužadėtiniu Juozapu rūpinosi gimusiu kūdikėliu: gelbėjo nuo karaliaus Erodo kėslų nužudyti jį, mokė viso to, ko gerieji tėvai moko savo bręstančius vaikelius. Evangelijose labai maža yra žinių apie Jėzaus kūdikystę ir vaikystę. Evangelistas Lukas tik pasakoja, kaip Betliejaus piemenys aplankė ką tik gimusį dieviškąjį Kūdikį ir ką jiems angelas buvo pranešęs. O apie Dievo Gimdytoją evangelistas Lukas užrašė tik vieną pastabą: „Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 2, 19). Marija žino, kad jos Sūnus yra ir Aukščiausiojo Sūnus, todėl visa, kas vyksta jam augant ir bręstant, ji stebi ir tyliai svarsto. Ateis momentas, kai Marija stovės po savo Sūnaus kryžiumi. Ir tada ji nepratars nė vieno skundo žodžio, o tik vienysis su Sūnaus kančia už pasaulio išgelbėjimą.
Pradėję Naujuosius metus, patikėkime juos Dievo Gimdytojos globai. Dievas yra paskyręs Mariją ir mūsų dangiškąja Motina, todėl būkime tikri, jog ji mus globos ir ves per ateinančius metus, kad jie mūsų gyvenime būtų tikrai palaimingi.
Norėčiau brangiuosius Dievo žodžio klausytojus palydėti į 2026 metus Šventojo Rašto Skaičių knygoje užrašytais žodžiais: „Viešpats telaimina ir tesaugo tave! Teleidžia Viešpats šviesti tau savo veidą ir tebūna tau maloningas! Tepažvelgia Viešpats į tave maloniai ir tesuteikia ramybę!“ (Sk 6, 24–26).
Kardinolas Sigitas Tamkevičius