Šiemet Šv. Valentino diena sutapo su savaitgaliu, tad ir jauni, ir senjorai galėjo linksmai ją švęsti, negalvodami apie rytdienos darbus. Kaip jau ne kartą, Čikagos Generolo Teodoro Daukanto Jūrų kuopos šauliai suorganizavo linksmą vakaronę. Šventė vyko Lemonte, Pasaulio lietuvių centro didžiojoje salėje.
Visi čia atėję, buvo apdovanoti širdelėmis, kurias tuoj prisiklijavo prie savo šventinių drabužių (nemažai moterų pasipuošusios rausvų spalvų parėdais arba bent jau panašių atspalvių aksesuarais). Juk širdelė – tai meilės simbolis. Skoningai papuošti stalai su ,,apsnigtomis” medžių šakelėmis, apkabinėtomis raudonomis širdelėmis, kurių pribarstyta ir ant staltiesių, maloniai nuteikė susirinkusiuosius. Ilgas salės pakraštys pritupdytas šventinių suvenyrų, dovanų, laukiančių patekti į laimėtojų rankas.
Švento Valentino dienos istoriją, jos prasmę, kurios pradininkai buvo temperamentingieji italai, žino beveik visi, juolab atsilankę tą vakarą.
Muzikos grupės ,,Kaukas” muzikantai, dainininkai – Jūratė ir Rimas Grabliauskai (nuotr.) įtiko įvairiausiam skoniui – nuo tango, populiarių šlagerių, lyrinių dainų – iki roko, ir vyresniųjų, ir jaunimo pamėgtų melodijų.
Linksmai sukosi poros, o vienišiai greitai suskubo į ratelius.
Aktyvus šaulys Sigitas Savickas po savo įžanginės kalbos paragino šventės dalyvius nepamiršti gražiai pasitikti ir lietuviams brangią šventę – Vasario 16-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Po salę vaikštinėjo vienas iškalbusis šaulių, lietuviškoje Čikagos spaudoje pasivadinęs Agentu Viliumi, nešinas krepšeliu, kuriame slypėjo dovana atspėsiančiam, kas jo viduje. Deja, sunkiai sekėsi užstalėms spėlioti, nors pateikta ir nemažai šmaikščių atsakymų. Tačiau vienam augalotam vyrui, Dainiui Bosui, pasisekė – tai buvo statybos darbams skirtas lazeris. Jis gavo ne tik šią dovaną, bet dar ir kitą – už atspėjimą. Plojimai.
Šventės organizatoriai paragino susirinkusius aktyviau rašyti meilės laiškelius, komplimentus ar užmegzti pažintis bei siųsti adresatui, įdedant savo mintis į specialiai tai progai skirtą dėžutę ,,Klubas – neramios širdys”. Nors laiškeliai dažnai anoniminiai, bet, perskaičius viltingas užuominas, mielus žodžius, užplūsta geri jausmai. Gražių žodžių nebūna per daug. Iš kitos pusės – įdomu čia pat salėje stebėti – kaip reaguoja pamalonintas adresatas. Galvosūkis – kas taip jausmingai mane nustebino, kam kritau į akį? O čia dar per mikrofoną paraginimai: ,,Aktyviai reikškite savo jausmus ir paštu, ir žodžiu, šis meilės vakaras neprivalo būti rimčiausiu įsipareigojimu, tačiau šioji meilės diena juk vienintelė per metus, kai visi jūsų gestai meilės link yra teisėti. Naudokitės proga”.
Netrukus kviečiami į salės vidurį vasario mėnesį gimę. O tų žieminukų įsidriekė ilgoka eilutė. Visi jie apdovanojami rožės žiedu.
Tuoj pat energingasis šaulys Petras Valius perskaito savo kūrybos eilėraštį, skirtą Valentino dienai. Jam įkandin deklamuojamos ir poetės Irenos Rinkevičienės tai pačiai progai sukurtos jausmingos eilės.
Vakarui įpusėjus aktyvios veiklos atsirado dar daugiau. Antai, senjorę Danutę Obelėnienę su garbingu gimtadieniu, peržengus aštuoniasdešimtmetį, sumanė gražiai pagerbti jos anūkė Ievutė, atlikusi gražią gimnastikos programą. O kokia gi šventė be loterijos? Laimingųjų išties buvo nemažai. Su lietuviais už ilgo stalo sėdėjo ir keletas svečių, atvykusių iš Baltarusijos. Jiems specialiai sudainuota populiari tarptautinė melodija. Ir energingai trypiančius, ir svajingai šokančius stebėjo vakaro ,,arbitrai”, kurie paskelbė gražiausiai šokusią porą.
Tai senjorai – Stasė ir Petras Ramanauskai (nuotr.).
Suūžė salė, kai muzikantai skambiai pareiškė tostą ,,Už Lietuvą!”
Ši graži, linksma šventė toli nuo Tėvynės tęsėsi ilgai, kur ne vienas mintyse pasiuntė ir dalelę savo širdies ten, toli už Atlanto, kur jau aušo rytas.
Nuotraukos str. autorės