- Libermano dėsnis: visi meluoja. Bet nesvarbu – niekas nesiklauso.
- Melo dėsnis: kad ir kaip dažnai melas bus atskleidžiamas, vis tiek atsiras juo tikinčių žmonių.
Dešros principas: mėgstantys dešrą ir gerbiantys įstatymą niekada neturėtu matyti, kaip daroma viena ir antra. - Džakvino postulatas apie demokratinę valdžią: įstatymų leidžiamajai valdžiai posėdžiaujant, nė vieno žmogaus gyvenimas, laisvė ar nuosavybė nėra saugus.
Du Todo politikos principai:
- 1. Kad ir ką jie jums sakytų, niekuomet nepasakys visos tiesos.
2. Kad ir apie ką jie kalbėtų, kalbės apie pinigus. - Andro politinis postulatas: įkūrus partiją susiskaldys judėjimas.
- Kamino dėsnis: iš politiko kalbų bandydamas nuspėti ekonominių įstatymų sąlygojamą makroekonomikos eigą, neapsirik. Geriau žiūrėk, ką kalbėtojas daro.
- Votergeito principas: apie vyriausybės korupciją visuomet pranešama būtuoju laiku.
- Alinskio taisyklė radikalams: nesuteptos moralės žmonės yra tie, kurie toliausiai nuo
problemų. - Markso politikos taisyklė: kai tik jie praturtėja, išsyk tampa respublikonais.
- Politinių pažadų taisyklė: tiesa kinta.
- Li dėsnis: grupės, su kuria turite bendrauti, žmonės visada bus priekabesni, nei tikėjotės.
- Evano dėsnis: jei jūs kitiems nukabinus nosis vis dar vaikščiojate aukštai iškėlęs galvą, paprasčiausiai nesuvokiate situacijos keblumo.
- Raško delegacijos dėsnis: delegacijai suteikus išskirtinius įgaliojimus, jos atsakomybė tarsi nuosėdos susikaups ant dugno.
- Gapio dėsnis: kai begėdiškas išeikvojimas padengiamas pakankamai tolygiai iš visų žmonių sąskaitų, paprasti žmonės nukenčia labiausiai.
- Loginė išvada: pakankamai daug gapių gali suryti ir turtus.
iš inetrneto puslapių…