Kagoras – puikus vaistas. Jis jokiu būdu nevartojamas kaip alkoholis. Na, ir nepasigersi nuo jo, o padauginus tik galva pasidarys sunki ir miegosi labai ilgai lyg išgėręs stiprių migdomųjų. Manoma, kad pirmasis žmogus, atradęs vyną buvo Nojus. Taip, tas pats Nojus, kuris laive gelbėjosi nuo tvano. Jis rado vynuogių krūmelį su uogomis, iš jų išspaudė sultis ir paliko saulėje. Toje karštoje šalyje, kur gyveno Nojus, sultys gretai surūgo ir pavirto vynu.
Tas vynas buvo rūgštus kaip actas, ir jo gerti buvo neįmanoma. Norėdamas pagerinti vyno skonį Nojus vynuogę palaistė keturių rūšių kraujo
mišiniu: liūto kraujo, ėriuko, kiaulės ir beždžionės. Nuo tokios “trąšos” vynuogės tapo saldžios. Pasitaisė ir vyno skonis, tačiau jis pradėjo labai keistai veikti žmones. Išgėrę vyno vieni pasidarydavo
pikti kaip liūtai, kiti drovūs kaip ėriukai, treti tiesiog imdavo siautėti kaip beždžionės ir maivydavosi norėdami būti visų dėmesio centre. Na, o ketvirti tiesiog pavirsdavo kiaulėmis… Tai pamatęs
Nojus labai nusiminė, bet jau buvo vėlu ką nors pakeisti. Vynas paplito. Tada Nojus puolė melstis ir prašyti Dievo pagalbos. Tada Dievas vynuogienojams pridėjo savo kraujo. Iš šių vynuogių gaunamas
ypatingas vynas, vadinamas kagoru. Tai vynas ne girtavimui, o gyvenimui, gyvybei, kraujui, vaistams.
Tokia tai legenda. Tačiau kaip ir kiekvienoje legendoje yra tam tikra tiesa, kurią reikia pajausti. Pajausti širdimi. Ir klausyti širdies. Kiekvienuose namuose privalo būti vyno kagor. Nes jis vaistas ir kūnui, ir dvasiai. Gydo ilgesį, nerimą, padeda apsiginti nuo apgaulės ir išdavystės. Jeigu namuose apsilanko nedoras žmogus, duok jam išgerti kagoro taurelę ir jis nustos tau meluoti ir negalės tavęs apkalbėti. Jeigu eini į teismą arbą į susitikimą su tau bloga linkinčiu žmogumi, sudrėkink nosinaitės kampelį kagoru ir tu laimėsi – žinoma, jeigu tiesa tavo pusėje. Jeigu žinai, kad nesi teisus, geriau to nedaryk.
Patartina grįžus iš bažnyčios po komunijos prieš pietaujant išgerti pusę stiklinės kagoro, per pusę atskiesto šiltu vandeniu. Persišaldžius gerk karštą kagorą po tris šaukštus kas valandą. Išgeri ir iškart į lovą šiltai užsiklojus. Stipriai prakaituosi, gal teks pakeisti baltinius ar net paklodę. Taip vieną dieną pasigydysi kagoru, kitą dieną liga pasitrauks.
Kagorą galima duoti ir vaikams nuo 7 metukų, tiktai ne po tris, o po vieną šaukštą. Ir geriau atskiestą vandeniu. DĖMESIO: persišaldymą gydo tik karštas kagoras. Nuo šalto ar šilto vyno nebus jokios naudos.
Taurelė gryno kagoro sustabdo širdies priepuolį. Tik išgėrus būtina atsigulti ir vieną valandą gulėti ramiai, nejudant. Jeigu kas serga mažakraujyste, reikia pagaminti tokį vaistą: iš šimto graikiškų riešutų išimti pertvarėles, užvirinti su buteliu vyno. Atvėsinti. Naudoti po pusę stiklinės kasdien vieną kartą per dieną prieš valgį.
Nemiga pasitrauks nuo tavęs, jei prieš miegą išgersi ketvirtadalį stiklinės kagoro. Skrandžio opa gydoma kagoru lygiomis dalimis sumaišytu su agurkų sultimis. Šį mišinį reikia gerti po du valgomus šaukštus tris kartus per dieną prieš valgį.
Atminties gerinimui, ypač pagyvenusiems žmonėms, rekomenduojamas kagoro mišinys su alyvų aliejumi lygiomis dalimis. Mišinį suplakti ir vartoti mišinį po du valgomus šaukštus penkis kartus per dieną prieš valgį.
Angelina Zalatorienė, gamtos m. daktarė
Atsiunte S.T.A.