Politikai šypsodamiesi tyčiojasi iš mūsų, mes grieždami dantimis, kuriuos dar turim – iš politikų. Vilniaus burbulo išrinktieji – iš nematomos darbo bičių Lietuvos, labai nepriklausoma žiniasklaida – iš viso jų kuriamo netikro pasaulio, lenkų, vengrų ir kitokių priešų.
Argumentų nereikia jokių, viskas pasidaro paprasta, nieko nebūtina galvoti. Net Petro Gražulio paneigti nebesistengiama ir neįstengiama – kam tas vargas, jei gali pasityčioti?
Tik įsijunk telikus, ir užplūsta galinga patyčių banga. Pokalbių šou, visokie gelbėtojai ir tyri „tiriantieji“ žurnalistai skaniai tyčiojasi iš tų, kurie negali apsiginti, o tie droviai ir dėkingai šypsosi.
Kas tik netingi tyčiojasi iš emigrantų, valstiečių, Donaldo Trumpo, rusų, socdemų ir Vytauto Landsbergio. Negalima tyčiotis tik iš musulmonų, žydų, naminių gyvūnėlių, visų lyčių, išskyrus vyrus, ir odos spalvos, išskyrus baltą. Bet visi vis tiek tyčiojasi, o iš Kristaus nepasityčioti – tai nešiuolaikiška ir kažkaip net nepatogu.
Vakarinėse teisėse nežinoti ir kituose laisvės narveliuose vyksta patyčių čempionatai. Visi nepatinkantys ir neįtinkantys yra galimai-esą-prieštaringai vertinami, ką jums kiekvienas žinių tarnybos vadovas patvirtins ir parodys jų kvailas, iš anksto parinktas nuotraukas.
Vaikai tyčiojasi iš mokytojų ir griežti inspektoriai baudžia mokytojus, kurie išdrįsta apsiginti. Patyčių iškankinti pedagogai sudarinėja kovos su patyčiomis programas, kurios tampa naujais pašaipų objektais.
Solidūs apžvalgininkai kuria nepabaigiamas patyčių serijas, neblogai verčiasi ir sumoka visus mokesčius. Jų patyčių laidų ir publikacijų laukia patyčių ištroškusi publika.
Feisbukuose tautos įtakingiausieji organizuoja patyčių kampanijas ir netikras oponentų paskyras, kuriuose tyčiojamasi ilgai, asmeniškai, iš šeimų ir artimųjų, pasimėgaujant kiekviena smulkmena, kalėjimo žargonu. Kiti įtakingi ir solidūs paskatina patiktukais ir visaip džiaugiasi.
O vakare dukra tavęs paklausia, ką parašyti apie patyčias, nes tokį rašinį uždavė iš lietuvių.