Iki driokstelint korupcijos bombai Liberalų sąjūdis buvo viena patraukliausių politinių jėgų, masinanti augančiais reitingais ir besigirianti deimantiniu skaidrumu. Parlamentarai iš reitingų lentelėse smunkančių partijų čia manėsi išgelbėsią savo karjerą, nemažai žinomų asmenybių liberalai prisiviliojo ruošdamiesi Seimo rinkimams. „Vakaro žinios“ pasidomėjo, kaip tie žmonės jaučiasi dabar, sudeginę visus tiltus ir atsidūrę tarsi pabėgėliai jūros vidury prakiurusioje guminėje valtyje.Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakciją Seime triukšmingai palikęs parlamentaras Andrius Mazuronis nuo praėjusių metų balandžio pabaigos susiejo savo politinę karjerą su Liberalų sąjūdžiu.
– Ar tik ne jūs ir kiti perbėgėliai iš skandaluose murgdomų partijų būsite atnešę šitą bėdą ir į Liberalų sąjūdį?
– Man irgi daug kas sakė: „Kur nueini, ten prokurorai pirmininkams įtarimus pareiškia.“ Tai dabar žiūrėsiu, kuri partija bus populiariausia, ir eisiu ten, kad ir jiems per gerai nebūtų… O jeigu rimtai – situacija labai neigiama.
– Baisu ar gėda?
– Ne, nebaisu. Yra nusivylimas, nesmagumas, na, skausmas gal būtų per skambus žodis, bet emocijos tikrai neigiamos. Man asmeniškai irgi labai nesmagu.
– Dar visai neseniai liberalai tyčiojosi iš buvusio jūsų bendražygio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko dėl „zadanijų“, bet, pasirodo, už 100 tūkst. eurų ar daugiau „zadanijas“ gali vykdyti ir skaidrusis Liberalų sąjūdis?
– Na, tai dar turi įrodyti teismai, bet tie faktai, kurie viešumoje, tikrai nėra malonūs. Aš sau irgi darau išvadą, kad su bet kokia aštria kritika reikia atsargiau elgtis, nes dabar mes patys atsidūrėme tokios kritikos smaigalyje.
– O kas, jeigu STT nesustos ir išgaudys visus šešėlinius partijų rėmėjus ir „zadanijų“ davėjus? Kaip gyvensite visi be tų juodų pinigų?
– Na, jeigu jau taip kalbame, tai gal ir STT nereikės visų gaudyti – va, Antanas Guoga sakė, kad su melo detektoriumi tuoj visus patikrins, o aš dar pasiūliau, kad greta to visi politikai ir pretenduojantys jais tapti pasitikrintų pas psichiatrą. Pusė atkris po psichiatro patikros, pusė – po melo detektoriaus, ir turėsime baltą lapą, ant kurio galėsime piešti naują politinį šalies vaizdelį. Tai būtų atsinaujinimas valstybėje.
– Neketinate pats bėgti iš Liberalų sąjūdžio ir bandyti atnaujinti tą politinį šalies vaizdelį?
– Ne, nebėgsiu, nebent visai iš politikos trauksiuosi…
Olimpinis čempionas Virgilijus Alekna apie savo apsisprendimą kandidatuoti į Seimą šių metų rudenį vyksiančiuose Parlamento rinkimuose su Liberalų sąjūdžio vėliava pranešė gegužės 11-ąją, o gegužės 12-ąją įsiplieskė korupcijos skandalas.
– Ar tądien nepastebėjote kokių nors blogų ženklų? Jeigu būtumėt porą dienų palaukęs, gal pasirinkimas būtų buvęs kitoks?
– Ką padarysi, mano sprendimas buvo priimtas… Aišku, kiekvienai partijai labai svarbu išlaikyti švarų mundurą, bet taip jau nutiko… Aš labai ypatingai nesistebiu, daug ko gyvenime esu matęs.
– Bet ir pats į tokią kompaniją koją įkėlėte?
– Manote, aš einu, kad geriau gyventi pradėčiau? Mano tikslas yra padaryti taip, kad kitiems būtų geriau.
– Ar jums negaila savo autoriteto?
– Gal ir didelis minusas čia, bet kadangi jau apsisprendžiau žengti šitą žingsnį, tai esu pasiruošęs eiti iki galo. Iš principo man tikrai priimtinos liberalų propaguojamos vertybės.
– Bet liberalai palaiko ir vienalytes santuokas, ir prostitucijos įteisinimą…
– Čia, sakyčiau, nėra pagrindiniai dalykai, ne tiek svarbūs mūsų Lietuvai.
– Tai kaip balsuotumėte dėl įstatymo projekto, įteisinančio prostituciją?
– Na, reikėtų pagalvoti, dabar negalėčiau vienaip ar kitaip atsakyti. Jei tai bus, tada ir pagalvosime ir apsispręsime.
Tris kartus Akmenės vienmandatėje apygardoje į Seimą išrinktas „darbietis“ Saulius Bucevičius Liberalų frakcijos nariu tapo tik šių metų balandžio 21-ąją, dėl to neteko Kaimo reikalų komiteto pirmininko posto.
– Nesijaučiate nuo vilko užbėgęs ant meškos?
– Deja, yra taip, kaip yra. Aišku, aš turiu ką palyginti.
– Darbo partijoje aiškus milijonierius buvo Viktoras Uspaskichas, turėjęs nemažus verslus, o pas liberalus gal visi partijos nariai nešiojasi kišenėje bent po 100 tūkst. eurų?
– Na, apie visus negalėčiau pasakyti, nes visų dar nepažįstu. O jeigu kas nešiojasi, tai Eugenijus Gentvilas frakcijoje aiškiai pasakė: „Jeigu kas nors kaip nors yra prisidėję ar susiję, dėkite pareiškimus ant stalo ir eikite laukan.“
– Nesigailite paskubėjęs išeiti, nes Darbo partija dėmes jau baigia atsiplauti, nors ir 10 metų praėjo, o dabar prieš pat rinkimus – nosimi į purvą?
– Aš ne sapne susapnavau, kad man reikia žengti tą žingsnį. Nesigailiu, iš tikrųjų, kai šiandien matau, kaip yra pas liberalus, net ir požiūris į dabartinį skandalą visiškai kitoks negu „darbiečių“.
– Gal ir kylantys Liberalų sąjūdžio reitingai viliojo – juk rinkimai čia pat?
– Tiesą sakant, aš dar nesu partinis liberalas, dirbu tik Seimo frakcijoje. Taip, liberalams dabar blogai, bet ir dabartinėje situacijoje galiu eiti iki paskutinio, jeigu aš jais tikėsiu ir jie taip pat elgsis kolegiškai ir taktiškai. Niekada neišdaviau ir Darbo partijos, kai ji buvo tąsoma po teismus. Bet čia svarbūs ir žmogiškieji dalykai – kai atidirbti kartu 12 metų, norisi, kad kolegos skaitytųsi. O tie rinkimų sąrašai man buvę nebuvę – aš bandau aprėpti savo rinkėjų, akmeniškių, pageidavimus ir jiems padėti, kad ir kurioje partijoje būčiau.
Jolita Vaickienė iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime pas liberalus perbėgo vos prieš pusantro mėnesio. Tuomet politikė džiaugėsi prisijungdama prie, kaip viešai sakė, „stiprios Seimo liberalų komandos“.
– Nenusivylėte savo pasirinkimu?
– Taip, skaudu, labai skaudu. Aš iš tiesų labai tikėjau Eligijumi, mačiau jį kaip ateities politiką. Ir visa komanda, kuri jį supo, taip pat imponavo, todėl ir pasirinkau šią partiją. Tai, kas dabar vyksta, labai skaudu, tačiau bet kokiu atveju mes laukiame žinių, kas čia įvyko, nes jis dar nėra nuteistas. Gal kiti daugiau žino, todėl jį laidoja kaip politiką? Aš nedarau skubotų išvadų, nes buvau „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje ir žinau, kad informacija bėga gerokai toliau priekyje negu faktai.
– Iki rudens laiko dar yra, gal bėgsite į kitą partiją?
– Ne, ne, niekur tikrai nebėgsiu, liksiu, kur esu… Būtų gėda ir prieš žmones… Tokiu atveju arba iš viso nusivili politika ir išeini, arba žiūri į viską iš savo moralės pozicijų. O tas lakstymas po partijas – aš ir nematau kol kas, kur kitur būtų galima eiti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“