Tėvynė mūsų

Bajorų kultūros vakaras suvienijo žmones

Written by admin · 3 min read

Liepos 14 –ąją Vilniaus pakraštyje esančiuose buvusiuose grafų Tiškevičių, o dabar Bajorų rūmuose, kurie 99 metams priklauso Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai, herbo „Rudnica“ Lietuvos bajoro Žilvino Radavičiaus (nuotr. viduryje) iniciatyva buvo suorganizuotas „Bajorų kultūros vakaras“, kuris sujungė tris tautas-lietuvius, lenkus ir rusus. Renginyje dalyvavo apytiksliai keturiasdešimt asmenų. Jų tarpe

baronaitė Olga von Waxel Larson, aktorius Ignas Stanys, intelektualai Laimutis ir Zoja Šatai, laikraščio „Mokslo Lietuva“ redaktorius Gediminas Zemlickas…

Skambėjo poezija, muzika-rusiški romansai originalo kalba, buvo atidaryta jaunosios kartos menininko, muzikologės ir vargonininkės Jūratės Landsbergytės bei pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio (greičiausia herbo „Ryš“ („Lūšis“) bajorų) anūko  Gerdenio Grickevičiaus partizanių ir disidenčių portretų paroda. Jų tarpe disidentų, sesuo Nijolė Sadūnaitė, 1991 sausio 13 –ąją už Lietuvos laisvę prie Televizijos bokšto žuvusi totorių kunigaikštytė Loreta Asanavičiūtė ir daugelis kitų.

Žilvinas Radavičius labai džiaugėsi šio vakaro sėkme, nes jo metu lietuviai, lenkai ir rusai geriau pažino vieni kitų kultūrą, buvo puoselėjamos bajoriškosios kultūros vertybės.

Renginys prasidėjo Bajorų rūmų Baltojoje salėje. Buvo pristatyta onkologijos mokslų profesorės Elenos Eringienės, herbo „Šwiat“ bajoraitės knyga „Elena iš Moncevičių giminės“. Ją pristatė Žilvinas Radavičius, memorialinio Vinco Krėvės-Mickevičiaus muziejaus direktorius, herbo „Gozdawa“ bajoras Vladas Turčinavičius ir pati autorė. Vladas Turčinavičius kalbėjo apie profesores kilmės istoriją, Moncevičių pavardės kilmę.

Knygoje aprašomas Elenos Eringienės gyvenimo kelias, pristatomi jos giminės bajorystę įrodantys dokumentai. Žilvinas Radavičius pagyrė Eleną Eringienę už tai, kad nebijodama sovietų persekiojimo ji 1972 m. atstatė savo senelių kapą ir jame pastatė visą savo bajorišką giminę įamžinantį paminklą.

Baigdama savo pasisakymą, profesorė svečiams išdalino keliasdešimt Kalėdų kaktuso atžalų. Šis augalas simbolizuoja draugystę, savitarpio pagarbą. Pirmą jo atžalą profesorė parsivežė iš komandiruotės Maskvoje septintajame XX a dešimtmetyje.

Jūratė Landsbergytė sintezatoriumi atliko kelis klasikinės muzikos kūrinius. Vėliau Raudonojoje tų pačių rūmų salėje ji atidarė savo sūnaus Gerdenio Grickevičiaus partizanių ir disidenčių portretų parodą.Po to visi grįžo į Baltąją salę. Joje savo kūrinius atliko Lidija Koroliova su savo mokine, Greta Fedorčenko (Zablockaja), Jelizaveta Orlova, Emilija Gaspariūnaitė Taločkienė, Apolonia Skakowska, kalbas sakė Seimo narys Kazimieras Uoka ir Žirmūnų bendruomenės pirmininkas Petras Demšė.

Rusų disidentai, bajorai Lidija Koroliova-kompozitorė, pianistė (Tarptautinio kompozitorių konkurso Prancūzijoje (Turo mieste) diplomantė), kilusi iš rusų bajorų Serebrenikovų giminės. Aleksandras Gladkich –skulptorius ir dramaturgas, Tarptautinio dramaturgų konkurso laureatas, kilęs iš kazokų giminės-Gladkij. Abu įkūrė tarptautinį bajorų kultūros ir meno centrą „Art Retro“.
Renginyje Lidija Koroliova atliko savo kūrybos pjesę iš ciklo „Mūsų Lietuva“, kurią ji sukūrė 1991 m. sausio 13 d. Skirtą Lietuvos laisvės aukų atminimui. Pasirodė ir jos mokinė, net trijų Federiko Šopeno pianistų konkursų vaikams ir jaunimui diplomantė Dominyka Dmuchowska.

 

Apolonia Skakowska-poetė, žinoma lenkų kalbos gramatikos vadovėlių autorė, Stanislovo Moniuškos vardo lenkų kultūros centro Lietuvoje pirmininkė-direktorė, kvalifikuota gidė, karališkosios lenkų bajorijos atstovė pristatė savo kūrybos eiles lenkų kalba, kurias skyrė Elenai Eringienei, Jūratei Landsbergytei ir Žilvinui Radavičiui-eilėraštį „Naktinis Vilnius“.

Iškilmingai pasirodė Greta Fedorčenko, kilusi iš  bajorų Zablockių giminės. Jos tėvai be galo mylėjo Vilnių, čia jie ir palaidoti. Greta Fedorčenko vadovauja Vilniaus Mokytojų namuose veikiančiam mokytojų kūrybos klubui „Svietoč“. Jame veikia literatūrinė-muzikinė studija. Šviesuolė kuria eilėraščius ir romansus, yra Respublikinio rusų poezijos konkurso Lietuvoje ir Čekijoje laureatė, taip pat laureate romansų atlikimo srityje pripažinta Sankt-Peterburge.

„Bajorų kultūros vakare“ Greta Fedorčenko atliko romansus rusų kalba -„Grojo muzika sode“, „Jūs apgaubėte kailiais dieviškus pečius“, padeklamavo eilėraštį „Vilnius“.

Jelizaveta Orlova-vertėja iš prancūzų kalbos, rusų grafaitė pagal tėvą, prancūzė pagal mamą. Gimė Provanso mieste (Prancūzijoje). Baltagvardiečių karininko dukra, pirmosios rusų emigrantų bangos atstovo, kuris su šeima siekė apsisaugoti nuo raudonojo teroro. Atliko grafienės ariją iš operos „Pikų dama“, „Ružavas gyvenimas“, „Nukritę lapai“ prancūzų  kalba.

Emilija Gaspariūnaitė –Taločkienė,  herbo „Ostoja“ bajorė, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos ir Šv. Kazimiero ordino narė, poetė ir dailininkė padeklamavo savo kūrybos eiles iš ciklo „Pasikalbėjimas su paveikslais“. Ši poezija tiek suintrigavo renginio dalyvius, kad jie nutarė š. M. rugsėjo mėnesį  ją gyvai pamatyti Bistrampolio dvare, Panevėžio rajone. 

Kazimieras Uoka kalbėjo apie Piotrą Stolypiną, kuris buvo nužudytas trečio pasikėsinimo metu. Stolypinų šeima turėjo „Kalnaberžės“ dvarą Kėdainių rajone. Sakė, kad reikėtų suorganizuoti P. Stolypino atminimui skirtą memorialinį renginį. 

Žirmūnų bendruomenės pirmininkas Petras Demšė pasidžiaugė renginiu, vėliau samprotavo apie tolimesnių santykių su bajorais perspektyvas. 

Kultūrinę „Bajorų kultūros vakaro“ dalį baigė Jelizaveta Orlova. Specialiai Žilvinui Radavičiui ir kitiems svečiams ji atliko Edith Piaff dainą “Non je ne regrette rien” prancūzų kalba. 

Žilvino Radavičiaus pakviesti svečiai perėjo į Bajorų rūmų Žaliąją salę. Susėdę prie vaišėmis nukrauto stalo žvakučių šviesoje maloniai šnekučiavosi. Bajorai atsistoję pagerbė Jelizavietą Orlovą, kuri atliko „Marselietę“ (La Marseillaise). Šią dieną Prancūzijos ambasadoje Vilniuje buvo švenčiama Bastilijos paėmimo diena. Iškilmėse dalyvavo daugybė diplomatų ir kitų garbingų svečių. Jų tarpe ir rusų bajorai, kurie išreiškė savo šventines nuotaikas ir „Bajorų kultūros vakare“.

Šį vakarą suorganizavo Žilvinas Radavičius-iniciatorius, pagrindinis organizatorius, Jūratė Landsbergytė, Apolonia Skakowska, Lidija Koroliova ir Aleksandr Gladkich, Irina Zavadskaja Lietuvos rusų bajorų sąjungos pirmininkė nuo 2012 m., herbo „Rogala“ bajorė. Jos šviesios atminties vyras Olegas Rostislavovičius Zavadskis šiai organizacijai vadovavo dešimt metų, iki pat savo mirties. Jis gimė Belgijoje, buvo baltagvardiečių karininko palikuonis. Tarnavo Prancūzijos legione. Rusijos imperatoriškųjų namų vadovė, Didžioji kunigaikštienė Marija Vladimirovna Romanova jį apdovanojo Šv. Onos III laipsnio ir Šv. Stanislovo II laipsnio ordinais.

Renginio organizatoriai dėkoja Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadui, herbo „Szaszor“ bajorui Jonui Ragauskui bei Dvarų kultūros centro direktoriui Raimundui Bačėnui už suteiktą galimybę suorganizuoti šį „Bajorų kultūros vakarą“ Bajorų rūmuose, muzikos mokyklos I laipsnio absolventui Andrzej‘ui Brzostowsk‘iui bei Apoloni‘jai Skakowsk‘ai už intelektualinę pagalbą rengiant informacinį pranešimą apie šį renginį, rusų aristokratui Vladimirui Riškevičiui už tai, kad šį renginį jis užfiksavo vaizdo kamera.

Organizatorių inf.