Žiniasklaidoje vis mirga pranešimai, kad pagal suvartojamo alkoholio kiekį pirmaujame ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, jo pasekmes taip pat visi akivaizdžiai patirame artimoje aplinkoje, sužinome iš žiniasklaidos. Su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovu, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentu bei Vysk. M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio pirmininku, gydytoju psichiatru, dr. doc. Aurelijumi Veryga kalbasi Juozas Dapšauskas.
Daug metų darbuojatės alkoholio ir tabako kontrolės ir vartojimo mažinimo srityje. Ar keičiasi į gerą pusę situacija?
Tikrai negalima sakyti, kad viskas yra tik blogai. Tabako kontrolės srityje jau yra pasiekta nemažai. Su alkoholio kontrole yra kiek sunkiau, neretai su politiniais sprendimais būna vienas žingsnis į priekį, du atgal. Todėl matome to rezultatus ir esame treti pasaulyje pagal alkoholinių gėrimų suvartojimą, o tai negali neatsiliepti Lietuvos gyventojų sveikatai ir socialinei aplinkai. Anksti susergame, mirštame nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų, žudomės, esam nelaimingi. Bet pastebime ir tam tikrą dalies žmonių sąmonėjimą, nebesitaikstymą su šia situacija.
Tragiškiausi alkoholio vartojimo pasekmių metai buvo 2007-ieji, nevyriausybininkų įniciatyva 2008-ieji buvo paskelbti Blaivybės metais, situacija pradėjo aiškiai gerėti priėmus kai kuriuos įstatymus. Ar toliau tos geros išsiblaivinimo tendencijos tęsiasi?
Tas postūmis į gera buvo akivaizdus ir gerėjo iki 2010 metų. Trečdaliu sumažėjo mirčių apsinuodijus alkoholiu, alkoholinių psichozių, avarijų dėl neblaivumo ir panašiai. Bet verslininkai nesnaudė ir galvojo, kaip apeiti įstatymus, reklamą perkėlė į internetinę žiniasklaidą, prikūrė nealkoholinių gėrimų, kurių prekių ženklai identiški alkoholiniams ir t.t. Pradėjo atsigauti ekonomika, žmonės daugiau uždirbti ir daugiau gerti alkoholio. O tų rimtų naujų kontrolės priemonių šiandien nelabai ir yra. Nusikalstamais būdais buvo atšauktas alkoholio reklamos visiškas draudimas dar jam neįsigaliojus. To pasekmes ir matome, kad pagal alkoholio suvartojimą pirmaujame ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Ir jei politikai nepriima mokslu pagrįstu kontrolės priemonių, jie tiesiog elgiasi nusikalstamai.
Pasauliniai moksliniai duomenys, kokios paveikios priemonės mažinti alkoholio vartojimą yra. Kodėl politikai taip tarnauja alkoholio pramonei ir tų mokslu pagrįstų priemonių nepriima, o net jas priėmę, pareikalavus alkoholio pramonei, atšaukia? Ar tai nerodo, kad valstybę valdo ne politikai, o tam tikros finansinės naudos grupuotės?
Yra keli dalykai. Dalis politikų yra tiesiog labai menko išsilavinimo ir nesugeba suprasti tų mokslinių duomenų ar argumentų. Tą aš žinau iš savo asmeninės patirties, kai tuos duomenis teko pristatyti ir siūlyti akivaizdžią naudą suteiksiančias kontrolės priemones. Man buvo pasakyta, kad čia per daug skaičių, jūs bandot mus apgauti, čia mes nieko nesuprantam, ir taip viskas baigiasi. Visiškai kita situacija su alkoholio pramonės atstovais, nes jų pateikiami skaičiai, matyt, yra „kitos formos“ ir akivaizdžiai labiau patinka politikams. Gamintojų atstovams niekada nekyla problemų patekti į Seimo frakcijų susitikimus ar net tiesiogiai nukeliauti pas premjerą, kuris po jų vizitų persigalvoja dėl kontrolės priemonių. Taip pastarąjį kartą atsitiko su alaus akcizais, kai užteko aludariams pagrasinti iš lubų nukabintais darbuotojų atleidimo skaičiais, ir visi Vyriausybės planai nukeliavo į šiukšlių dėžę. Taigi, dalis politikų yra tiesiog neišsilavinę, tačiau kita dalis yra net dar pavojingesnė, kurie nėra kvaili, bet tiesiogiai atstovauja alkoholio gamintojų interesams, o ne viešajam interesui. Už tai gauna atlygį, kad ir netiesiogiai. Galime tik pasidžiaugti, kad ne vienas toks piktybinis buvusios kadencijos Seimo narys į Seimą jau nebepateko.
Visos šitos patirtys leidžia ir mums patiems geriau suvokti, kokiais motyvais ar argumentais vadovaudamiesi politikai priima sprendimus. Mes taip pat mokomės žaisti pagal politikų taisykles. Anksčiau naiviai galvojame, kad pakanka tiesiog pateikti mokslinius duomenis, statistiką, ir politikai priims logiškus sprendimus. Pasirodo, nieko panašaus. Dažnai piktybiškai ar net nusikalstamai priimami tokie sprendimai, kurie žaloja žmones, ypač vaikus. Nepaisant to, kai kurie Seimo nariai metų metais yra renkami į Seimą. Su jais diskusija neįmanoma, jie žino, kad daro blogai, bet tiesiog atidirba savo rėmėjams. Anksčiau mes tikrai nesupratom, kas ir kaip vyksta, bet supratę, kad Seimo narių daromų darbų viešinimas yra viena pagrindinių priemonių, leidžiančių iš jų išsireikalauti atsakomybės už padarytus niekšystes. Kvailystes darantys politikai labai bijo viešumo. Kartais net juokinga stebėti, kaip politikai viešai piktinai, kai viešinamos jų balsavimų suvestinės ir pristatoma jų veikla rinkimų apygardose. Tai net pavadinama šmeižtu, yra net buvę grasinimų, kad kreipsis į teismą. Kartais nevyriausybininkams trūksta kantrybė, ir žiniasklaidoje ar socialiniuose pasirodo „Lietuvos girdytojų“, „budelių galerijos“ su seimūnų nuotraukomis, kurios labai suerzindavo blogai besielgiančius. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija yra sudariusi ir atnaujina Seimo narių reitingą, paremtą faktiniais duomenimis, kaip jie balsavo alkoholio kontrolės srityje. Anksčiau jie jautėsi tiek saugūs, kad tarsi gali daryti bet ką, niekas nesigilins, nesužinos, bus galimą pameluoti ir vėl dalinti pažadus rinkėjams. Šiandien yra galimybių greičiau paviešinti tuos darbelius, tad politikai jau prisibijo viešai keliaklupsčiauti prieš alkoholio pramonę, bent viešai privengia kalbėti, kad jie palankūs alkoholio pramonei, stengiasi elgtis atsargiau, kad žmonės nepalaikytų to negeru poelgiu.
Tos naujos veikimo priemonės duoda rezultatų, tačiau finansinė persvara šioje kovoje juk yra nesulyginama. Asmeninės iniciatyvos prieš šimtamilijoninius pelnus gaunančią alkoholio pramonę ir alkoholinius junginius, į kurį įtrauktas didelis skaičius skirtingų sričių atstovų. Seime sunkiai tratėdamas bandomas įkurti Sveikatingumo fondas, kurio lėšos būtų skiriamos sveikatingumo, blaivybės propagavimui, socialinei reklamai žiniasklaidoje. Ar įmanoma, kad alkoholio pramonė leistų tokiam fondui atsirasti ir būtų fiksuotos lėšos?
Tas fondas tikrai būtų rimta atsvara, jei fiksuota dalis nuo alkoholio ir tabako akcizų būtų skiriama tokiam fondui. Aišku, kitas klausimas, kas juos skirstytų, kaip skirstytų. Atsirastų pinigų žiniasklaidai, būtų taip galima pakeisti žiniasklaidos pajamas iš alkoholio reklamos uždraudus alkoholio reklamą. Alkoholio pramonės atstovai, kai kurie politikai puikiai supranta, jei nevyriausybininkai neturėdami jokių pinigų tiek padaro, tai kas būtų, jei turėtų šiek tiek tų pinigų. Alkoholio vartojimas smarkiai mažėtų, kai kam pajamos – taip pat. Tad tas fondas ir sulaukia tokio pasipriešinimo.
Akivaizdu, kad dalis politikų tiesiogiai tarnauja siaurų finansinių interesų grupėms. Tačiau, atrodo, jei jų neveikia kraupios avarijos, kiti šiurpūs nutikimai dėl alkoholio vartojimo, tai turėtų bent asmeniniai sukrėsti. Pribloškianti politiko Broniaus Bradausko situacija, kad net dėl alkoholio labai skaudžiai nukentėjus jo sūnui, žuvus avarijoje, vis vien įnirtingai tarnauja alkoholio pramonės interesams. Atrodo, kas labiau begali paveikti kaip artimų žmonių tragedija, susijusi su priklausomybėmis, bet, pasirodo, kai ko net tai nepriverčia atsikvošėti? Ir tokių politikų yra ne vienas…
Gal ir negražu kalbėti apie kitų nelaimes, nors jos ir viešos, bet matai, kad iki tų nelaimių yra einama žingsnis po žingsnio, ne per vieną dieną jos įvyksta. Patys politikai nuolat kartoja, kad vaikų problemos yra tėvų elgesio atspindys, tai ir geriantys Seimo narių vaikai „iš dangaus neprikrenta“. Jei vaikai yra prasigėrę, tai ženklas, kad ir šeimoje kažkas panašaus buvo. O pats Bronius Bradauskas akivaizdu, jog nemato nieko blogo, kai vartojamas alkoholis, maža to, jis, kaip ir nemaža dalis kitų Seimo narių, mano, kad be alkoholio žmonės neišgyventų. Ne veltui per krizę buvo siūloma piginti alkoholį, kad žmonės galėtų jo nusipirkti ir gerti, jei prarado darbą. Kai kurių Seimo narių santykis su alkoholiu „parašytas ant veido“. Nereikia būti dideliu ekspertu, kad užuostum alkoholio kvapą ar matytum nuolat sutinusius veidus. Kai kurie iš politikų patys turi problemų dėl vartojimo, tik to nepripažįsta. Niekam ne paslaptis girti važinėjantys Seimo nariai. Juk tada daug aiškiau, kodėl taip sunku priimti sprendimą dėl 0 promilių vairuotojams. Patys problemų turintys Seimo nariai matuoja pagal save, pagal save priima sprendimus, net nepasimokydami iš asmeninių tragedijų. Ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Be Bradausko, kitas pavyzdys galėtų būti Jurgis Razma, nors ir išgyvenęs nepavydėtinų problemų savo aplinkoje, buvo vienas aršiausių alkoholio reklamos gynėjų Seime. Kol sprendimus priiminės tokie politikai, tol rimtų permainų nepamatysime.
Tačiau tam tikra kritinė masė formuojasi, kurie reikalauja tų permainų. Atsiranda blaivių festivalių, savivaldybės priima sprendimus miestų šventėse uždrausti alkoholio pardavinėjimą ir vartojimą. Ar šios permainos turi potencialą vystytis?
Be abejo, kad turi, matome, kaip gražios iniciatyvos plečiasi Galiu pateikti paralelę su draudimu rūkyti viešose vietose. Ne iš vienos savivaldybės tarybos narių gaunu žinučių, kai pradžioje nuogąstavę, kad čia bus labai sunku su tokiu nutarimu, bus didelis pasipriešinimas, bet galiausiai sako, jog niekas neprieštaravo, visi su tuo sutinko. Prisimename laikus, kad ir su dideliu pasipriešinimu buvo uždrausta rūkyti restoranuose, bet šiandien visi tuo tik džiaugiasi. Žmonės pamatė, kad galima kitaip.
Taip pat ir su tais blaivybės festivaliais, „Naisių vasara“, „Varom“, savivaldybių, bendruomenių šventėmis be alkoholio. Tas pavyzdys užkrečia, plinta. Čia tik laiko klausimas – arba ateis nauja politikų karta, kuri priims visuomenės sveikatai naudingus sprendimus, arba ir tie patys politikai privalės keistis, bijodami būti nublokšti į politinį šiukšlyną. Blaivioji visuomenės dalis pareikalaus to.
Kaip vertinate muzikanto Andriaus Mamontovo ir verslininko, visuomenės veikėjo Ramūno Karbauskio peticiją ir įstatyminę iniciatyvą, kad renginiuose, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai, būtų uždrausta pardavinėti alkoholį? Kaip žinome, Broniaus Bradausko vadovaujamas Biudžeto ir finansų komitetas tam draudimui nepritarė. Ar Seimo dauguma bus pasiryžusi vaikus apsaugoti nuo alkoholizmo propagavimo?
Čia labai svarbi iniciatyva, ypač ją turėtų palaikyti tie, kurie sako, kad jaunąją kartą reikia šviesti. Patys verslininkai dažnai kartoja, kad mes savo produkciją ne vaikams gaminame. Tad gerai. Jei renginys yra suaugusiesiems – tai ten gali ir striptizą žiūrėti, ir gerti, ko įstatymas tiesiogiai nedraudžia, čia jų reikalas. Bet jei šventėje yra vaikų, privalo būti visai kiti reikalavimai. Kodėl aš kaip tėvas, ypač jei tai yra mažesniame miestelyje, negaliu nueiti į šventę, nes ten ant mano vaikų gali girtas užgriūti, apvemti, vaikai turės žiūrėti, kaip susimušė ar dar kas baisesnio nutiko?
Kiek aš bendravau, šią idėją labai palaiko policija, nes jie akivaizdžiai mato, gali paliudyti, kur renginys būna be alkoholio, tada pareigūnai sako, kad jie visai neturėjo ką veikti. Tai vėl išbandymas Seimo nariams, kai reikės balsuoti ir parodyti, kam jie tarnauja: ar sveikai visuomenės daliai, viešajam interesui, ar jau seniai su įstatymais prasilenkiančiam verslui.
Bernardinai.lt