Vakar teko dalyvauti keistoje LRT Radijo laidoje, kurioje vėl buvo grįžta prie politologės Nerijos Putinaitės ir literatūros istorikės Vandos Zaborskaitės ginčo. Ginčo dėl Justino Marcinkevičiaus kūrybos reikšmių.
Kadaise Nerijai Putinaitei knygoje „Nenutrūkusi styga“ „demaskavus“ Marcinkevičiaus kūrybą kaip sovietinės propagandos dalį, Vanda Zaborskaitė pastebėjo: „Demonizuojama Marcinkevičiaus poezija… […] Neteisinga visą žmonių gyvenimo realybę, taip pat ir kultūrą, suvaryti į politines kategorijas. Gyvenimas yra kažkas didesnio, turtingesnio ir reikšmingesnio“.
Vakar mieloms kolegėms bei mieliems kolegoms ir mėginau priminti, kad tikras literatūros kūrinys yra daugiabalsis, daugiareikšmis, polilogiškas ir nepasiduoda mūsų pastangoms palenkti jį vienai ar kitai politinei schemai. Kad dabartiniai siekiai įsprausti XIX, XX amžiaus Lietuvos kultūrą į naujus pažangios propagandos rėmus šią kultūrą suprimityvina, iškreipia, nususina.
Mėginau savo požiūrį iliustruoti ironišku palyginimu: kas būtų, jei iki šiol Adomą Mickevičių, Simoną Daukantą, Motiejų Valančių, Vincą Krėvę „Šarūno“ rašymo metais vadintume „imperiniais autoriais“, o jų kūrinius interpretuotume tik kaip Rusijos imperijos ideologijos tekstus? Gal būtų verta šiandien pakeisti požiūrį ir į mūsų nepagrįstai pripažintus XIX amžiaus autorius? 
Ir sulaukiau kuo rimčiausio Kristinos Sabaliauskaitės atsakymo: „Ar mes norime tęsti tai [pavergtoje Lietuvoje kūrusių rašytojų atminimo įamžinimą]? Ar norime būti kažkokios tiesos, gėrio ir kritinio mąstymo pusėje?“
O „ kažkokios tiesos, gėrio ir kritinio mąstymo pusėje būdami“, pasak Kristinos, privalome Justino Marcinkevičiaus draminę trilogiją be išlygų laikyti „melo ir propagandos kūriniu“.
Nuoroda į keistą vakarykštę radijo laidą – komentare.
******************************
Ligijos Tautkuvienės komentaras
Poetas Justinas Marcinkevičius – nepasiekiama Viršūnė putinaitėms, sabaliauskaitėms, toleikiams etc…. Todėl ir kandžiojasi kur begali. Geriau sau į kulną įsikąstų – pajutę skausmą savo menkavertiškumą ar pavydą apmalšintų.
Mūsų Tauta sako – šuo loja, o karavanas eina…
Putinaites, sabaliauskaites neilgai truks, istorija išmes jas į šiukšlyną, o Poetas ir po 100 metų išliks Laisvės ir Nepriklausomybės kovos Poetu.