Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 13 metų
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio lietuvių bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
Dėl Lietuvos Karaliaus Gedimino valdymo pradžios Jubiliejaus minėjimo
Vilnius, 2016-11-02
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2016-06-01 (priedas Nr. 1) ir 2016-09-07 (priedas Nr. 2) pareiškimais stengėsi atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad 2016 metais nebuvo numatyta jokio valstybės lygio renginio tinkamai ir garbingai paminėti Lietuvos Karaliaus Gedimino valdymo pradžios 1316 m. 700 metų Jubiliejų (žr. www.sajudis.com 2016-06-01 ir 2016-09-07).
Iš kai kurių valstybės institucijų (Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų, Lietuvos kultūros ministerijos, Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto) gauti atsakymai yra tipiški atsirašinėjimai, bet ne atsakymai į keliamus konkrečius klausimus ir teikiamus pasiūlymus.
Dar kartą pažymime, kad LR Seimas 2016 metus paskelbė Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais, Bibliotekų metais, Vietos bendruomenių metais, Kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno metais, Saulės mūšio metais. Pastebime, kad daugelio renginių globėjais 2016 metais buvo LR Prezidentė, LR Seimo Pirmininkė ir LR Ministras Pirmininkas. Tačiau neatsirado iniciatyvų 2016 metus paskelbti GEDIMINO METAIS ir valstybiniu mastu garbingai paminėti Lietuvos Karaliaus Gedimino valdymo pradžios (1316-1341 m.) 700 metų Jubiliejų.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba įdėjo daug pastangų, kad būtų iškilmingai paminėtas Gedimino valdymo pradžios 700 metų Jubiliejus, tačiau dabar yra priversta ateities kartoms palikti tik tokio turinio laišką: „2016 metais, kai Lietuvos Respublikos Prezidentė buvo Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė – Loreta Graužinienė, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas – Algirdas Butkevičius, buvo ignoruotas Lietuvos Karaliaus Gedimino valdymo pradžios 700 metų Jubiliejus. Šiai datai paminėti nebuvo skirta jokio valstybės lygio renginio.“
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Istorinės grupės vadovas G. Adomaitis
Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, R. Arutiunianas, A. Augulis, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, S. Boreika, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, K. Milius, J. Parnarauskas, G. Rotomskienė, P. Sakalauskas, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, E. Švedienė, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: A. Budriūnas +370 673 95837, L. Kerosierius +370 5 231 8111, G. Adomaitis +370 611 30131
Adresas korespondencijai Balsių 59. LT-08400, Vilnius
PRIEDAS Nr. 1
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 14 metų
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
LR kultūros ministrui Šarūnui Biručiui
LR švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei
LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Pirmininkui Raimundui Paliukui
LR lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos Pirmininkei Irenai Degutienei
Lietuvos istorijos instituto direktoriui Rimantui Mikniui
Pasaulio lietuvių bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
LIETUVOS KARALIAUS GEDIMINO (1316–1341) MINĖJIMAS
Vilnius, 2016-06-01
Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.
Lietuva švenčia (TURĖTŲ švęsti) Lietuvos Karaliaus Gedimino 700 metų Jubiliejų.
Popiežius Jonas XXII pripažino Gediminą lietuvių ir daugelio rusų žemių Karaliumi. Taip save titulavo ir pats Gediminas.
Gediminas Lietuvos valdovu tapo 1316 metų kovo 10 dieną.
Norėdamas sustiprinti valstybę, Gediminas sudarė geresnes sąlygas žemdirbystei plėtoti, miestams augti, amatams ir prekybai plėstis.
Sostinę iš Kernavės perkėlė į Trakus, o vėliau – į Vilnių (pagal padavimą – Gediminas įkūrė Vilnių). Buvo tolerantiškas įvairioms religijoms.
Užsienio politikoje – atrėmė kryžiuočių ir jų talkininkų agresiją. 1320 m. liepos 27 dieną laimėjo svarbias kautynes prie Medininkų.
Varžydamasis su vis stiprėjančia Maskvos kunigaikštyste, plėtė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) ribas į Rytus. Gediminui valdant prie LDK buvo prijungtas Vitebskas (1320 m.) ir Volynė (1340 m.), į vasalinę priklausomybę pateko Pskovas (1320 m.), Černigovas (~ 1333 m.), Severno Naugardas (~ 1323 m.), Smolenskas (~ 1325 m.), Kijevas (iki 1330 m.), Perejeslavlis (iki 1330 m.) ir kitos sritys.
Valdant Gediminui atremti dideli Kryžiuočių ordino puolimai (1317, 1329 m.), surengta nemažai atsakomųjų žygių.
Pasinaudojęs popiežiaus ir Kryžiuočių ordino prieštaravimais, plėtė ryšius su Ryga, 1323-10-02 Rygos Vyskupo, Livonijos ordino, vyskupų ir Danijos karaliaus atstovai Vilniuje sudarė su Gediminu Taikos sutartį, kurią 1324 m. liepą patvirtino popiežius Jonas XXII.
Pagoniška Lietuva buvo pripažinta tarptautiniu mastu.
1325 m. prieš kryžiuočius buvo sudaryta Gedimino ir Lenkijos karaliaus Vladislovo I Lokietkos sutartis.
Sumanios diplomatijos dėka išvengė didesnių mūšių su Aukso Orda. Lietuvai priklausiusios Rusų žemės išvengė Aukso Ordos jungo.
Kad lengviau būtų kovoti su kryžiuočiais, Gediminas stengėsi palaikyti gerus santykius su krikščioniškų šalių valdovais. Norėdamas laisvo kelio į Vakarus, 1316 metais už Mozovijos kunigaikščio Vaclovo išleido savo dukterį Danutę Elžbietą (1302–1364). Laiške popiežiui Jonui XXII išreiškė norą krikštytis ir Lietuvoje įvesti krikščionybę, tačiau su sąlyga, kad Ordinas nutrauktų agresiją ir oficialiai būtų pripažinta Lietuvos valstybė. 1324 metų lapkritį, atvykus popiežiaus pasiuntiniams, krikštytis atsisakė, nes buvo įsitikinęs, jog Ordinas siekia pavergti Lietuvą.
Gediminaičių dinastijos atstovai – Algirdas, Kęstutis, Karijotas, Liubartas, Mantvydas, Narimantas (Gedimino sūnūs), Andrius, Dmitrijus, Kaributas, Karigaila, Konstantinas, Lengvenis, Skirgaila, Teodoras, Vladimiras (Algirdo sūnūs) ir jų palikuonys stiprino Lietuvą savo valdomose teritorijose.
Gediminas stengėsi palaikyti gerus santykius su Lenkiją valdžiusiais Piastais, su Riūrikaičiais – Rusijos valstybėje. Aldona Gediminaitė 1325 metais buvo išleista už būsimojo Lenkijos karaliaus Kazimiero III, kurių palikuonys (per moteriškąją liniją) titulavosi šventosios Romos imperatoriais ir Anglijos karaliais (Anglijos karaliaus Ričardo II žmona Anna buvo Gedimino proproanūkė). Kęstučio dukra Ringailė 1392 metais ištekėjo už Mozovijos kunigaikščio Henriko Mozoviečio, o šiam mirus, 1393 metais – už būsimojo Moldovos kunigaikščio Aleksandro Gerojo. Sofija Vytautaitė 1391-aisiais ištekėjo už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I. Gediminas turėjo 7 sūnus. Garsiausi – Algirdas ir Kęstutis, kurių broliškas Lietuvos valdymas po Gedimino mirties neturi analogo Europos ir pasaulio istorijoje.
Gedimino anūkas Vytautas Didysis aukso raidėmis įrašytas į Lietuvos istoriją.
Tai buvo. Tai Lietuvos istorija.
Visur kartojame – nepažinęs savo tautos istorijos, visada lieka vaikas.
Šiandien turime (išsaugojome) Lietuvos Karaliaus Gedimino sukurtą Lietuvos valstybės sostinę Vilnių, Vilniuje – Gedimino pilį, Gedimino prospektą, Gedimino aikštę, Gedimino paminklą, Gedimino vardo universitetą .., svarbiausius Lietuvos valstybės apdovanojimus – Vytauto didžiojo ir Gedimino vardo ordinus, Gedimino stulpus, Gedimino ir jo dinastijos palikuonių miestų, gatvių, aikščių, mokymo įstaigų, karinių dalinių, įvairių organizacijų vardus ir pavadinimus…
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybai ir visiems Vilniaus ir Lietuvos žmonėms kyla klausimas: kodėl Gedimino valdymo pradžios 1316 m. – 700 metų Jubiliejus valstybėje sutinkamas visiška tyla? Kalbose (ypač priešrinkiminėse) daug kalbama apie patriotiškumą, apie istorinės atminties puoselėjimą, o praktikoje… valstybė tarsi ir atsiriboja nuo savo garbingos istorijos. Kokia viso to priežastis?
Teisingumo vardan turime pasidžiaugti, kad 2016 m. sausio 25 d. Vilniaus įgulos karininkų Ramovėje vyko „Vilniaus pagarsinimo šventė bei 700 m. karaliaus Gedimino (~1275–1341) atėjimo į valdžią jubiliejaus paminėjimas“. Tai labai įspūdingai paruoštas ir pravestas Vilniaus įgulos karininkų Ramovės (viršininkas Gaudentas Aukštikalnis) ir draugijos „Pilis“ (valdybos pirmininkas – Tomas Baranauskas) visuomeninis renginys. Reiškiame padėką šio renginio rengėjams, Ramovės folkloro ansambliui „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė), XIV amžiaus apranga pasipuošusiems kariams, pranešėjams bei dalyviams ir pripažįstame, kad tai tik vienas perlas karališkoje renginių karūnoje. O kur pati renginių karūna? Kur valstybės institucijos?
Renginio metu buvo paminėti keli jubiliejai – 1323-01-25 Gedimino laiške pirmą kartą paminėtas Vilniaus vardas – Vilniaus įkūrimo diena. Tai ir buvo pagrindinis renginio akcentas. Dėl to ir renginys – sausio 25 dieną. Pranešėjas G. Aukštikalnis priminė, kad toks renginys rengiamas jau 7 kartą.
Priminta, kad 1923-01-25 d. Kaune buvo įsteigta Lietuvos karo mokykla.
Prof. dr. Valdo Rakučio pranešimas „Lietuvos karyba–Vytenio–Gedimino laikotarpis“, istoriko Tomo Baranausko pranešimas „Gedimino reikšmė Lietuvos istorijoje“, prof. habil. dr. Romualdo Grigo pranešimas „Gediminas ir lietuvių tapatybė“ galėjo papuošti ir valstybinio lygio renginį, deja… tokių renginių nebuvo net numatyta.
Kodėl? Kodėl šiais Jubiliejiniais Gedimino metais šis įvykis ignoruotas aukščiausiu lygiu? Kas užblokavo šią neeilinę istorinę datą? Juk yra universitetai, institutai, katedros, patarėjai ir t. t., kuri grandis nesuveikė ar suveikė atvirkščiai, geriau neminėti?!
Istorikas T. Baranauskas savo pranešime akcentavo … „Nors Seimas ir nepaskelbė, bet šiuos metus mes galime vadinti Gedimino metais“. Susirinkusieji plojimais pritarė šiai minčiai. Manytume, kad šiai minčiai pritartų visa Lietuva.
Dabar lieka tik stebėtis, kad šie metai ne tik nepaskelbti Gedimino metais, bet neorganizuota jokia tarptautinė konferencija, joks iškilmingas viešas renginys dalyvaujant užsienio valstybių diplomatiniam korpusui, jokių valstybinių iškilmingų minėjimų, skirtų visuomenei, miestų ir savivaldybių aikštėse, jokių eitynių Gedimino vardo gatvėmis, jokio Seimo ar Vyriausybės posėdžio, neišleistas joks jubiliejinis lankstinukas, net pašto ženklas šio jubiliejaus proga?
Kodėl?!
Analogiška situacija buvo, kai Lietuva turėjo švęsti pirmojo istorinio Lietuvos Trispalvės pakėlimo Gedimino pilies bokšte 90 metų Jubiliejų. Numatytas iškilmingas Seimo posėdis buvo paskutiniu momentu atšauktas, jokio valstybinio lygio šios datos paminėjimo neliko ir nebuvo.
Prisiminkime, kad rengiantis 2009 metais švęsti Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo datą, nebuvo numatyta iškilmingų valstybinių – visuomeninių renginių; net nebuvo nutarta, kurią dieną – vasario 14, 22, 23 ar kovo 9-ą reikėtų švęsti Tūkstantmečio jubiliejų.
Ypatingu lėšų švaistymu pasižymėjo Lietuvos 1000-mečio ir Lietuvos valstybės atkūrimo 90-mečio renginiai. Renginiai buvo išbarstyti tiek laiko, tiek vietos požiūriu. Ministerijų lygmenyje vyko pompastiški pobūviai, jų poreikiams buvo užsakyti visi geriausi teatrai, koncertų salės ir restoranai. Lietuvos biudžetas buvo tiesiog nusiaubtas.
Atrodytų, kad Lietuvos valstybė nesugeba arba nenori minėti iškilių istorinių datų.
Tačiau …
Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 120 gimimo metines, 1995 metai buvo paskelbti Čiurlionio metais.
Ta proga Operos ir baleto teatre Vilniuje vyko iškilmingas minėjimas, buvo atliekama M. K. Čiurlionio uvertiūra „Kęstutis“ (Gedimino sūnaus Kęstučio garbei), iškilmėse dalyvavo LR Prezidentas, LR Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai, organizuoti renginiai kituose Lietuvos miestuose.
2015 m. rugsėjo 29 d. LR Seimas priėmė Nutarimą „Paskelbti 2016 metus Juliaus Juzeliūno metais“.
Apgailestaujame, kad iki šiol atsakingiausios valstybės institucijos ir valstybės švenčių dienų organizavimo komisija bei politikai nesprendė 1941 m. Birželio 22–28 d. SUKILIMO 75 metų Jubiliejaus minėjimo klausimų.
Gerbiami Lietuvos žmonės, 2016 metus iki 2017 m. kovo 10 dienos vadinkime GEDIMINO METAIS. Prašome Seime tai skubos tvarka įteisinti.
Kreipiamės į Jus, gerbiamieji Seimo nariai, ir prašome atlikti šį labai svarbų Lietuvai darbą.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Istorinės grupės vadovas G. Adomaitis
Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, R. Arutiunianas, A. Augulis, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, S. Boreika, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, K. Milius, J. Parnarauskas, V. Ramanauskas, G. Rotomskienė, P. Sakalauskas, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, E. Švedienė, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: A. Budriūnas +370 673 95837, L. Kerosierius +370 5 231 8111, G. Adomaitis +370 611 30131 Adresas korespondencijai: Balsių 59. LT-08400, Vilnius
PRIEDAS Nr. 2
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 14 metų
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
LR kultūros ministrui Šarūnui Biručiui
LR švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei
LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Pirmininkui Raimundui Paliukui
LR lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos Pirmininkei Irenai Degutienei
Lietuvos istorijos instituto direktoriui Rimantui Mikniui
Pasaulio lietuvių bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
Dėl Lietuvos Karaliaus Gedimino (1316-1341) minėjimo
Vilnius 2016-09-07
Graži Tu, mano brangi Tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai:
Graži Tu savo dangaus mėlyne!
Brangi: tiek vargo, kančių patyrei.
2016-06-01 rašėme Jums kreipimąsi „Dėl Lietuvos Karaliaus Gedimino (1316-1341) minėjimo“ (žiūr. www.sajudis.com 2016-06-01).
Prabėgo lygiai 3 mėnesiai laiko, kai Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba (LSVST) išplatino pareiškimą dėl Gedimino 700 metų jubiliejaus ignoravimo aukščiausiu lygiu.
Prabėgo 3 metų ketvirčiai. Kas pasikeitė?
Prisiminkime. Gediminas valdė 1316-1341 m. 2016 m. sukanka 700 metų nuo valdymo pradžios.
LR Seimas 2016 metus paskelbė:
- Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais.
- Bibliotekų metais.
- Vietos bendruomenių metais.
- Kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno metais.
- Saulės mūšio metais.
LR Seimas paaiškino, kad kreipimosi dėl 2016 m. paskelbimo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino metais nėra gavęs.
Tiesiog neįtikėtina, kad taip Lietuvoje užmirštas vienas iš garsiausių Lietuvos valdovų.
Gauta visa eilė valstybės institucijų paaiškinimų šiuo klausimu.
Istorijos institutas išsako nuomonę, kad „… Gedimino ar kito įžymaus valdovo sukaktys gali ir turėtų būti minimos nebūtinai valstybės … nesuteikiant tam bendranacionalinio lygmens …“ Jeigu Karaliaus Gedimino 700 m. valdymo pradžios jubiliejus nenusipelno bendranacionalinio lygmens, kyla klausimas – o kas gi valstybėje nusipelno to bendranacionalinio lygmens? Kas nustato ir kokiais kriterijais vadovaujantis nustatomas tas lygmuo?
Kyla klausimas kuo išvardintų penkių 2016 metų įvykių lygmuo aukštesnis už Karaliaus Gedimino.
Įdomu ir tai, kad Istorijos institutui nėra aišku ką švęsti – ar valdovo gimimo, ar valdymo pradžios metus? Matomai suprasdami, kad Gedimino valdymo pradžios (1316 m) data sukompromituota, todėl siūlo švęsti ne jo valdymo pradžios, o Gedimino gimimo metus. 2025 metais Gediminui sukaktų 650 metų nuo gimimo (Gediminas gimė apie 1275 metus).
Atrodytų, kad valstybei ir istorijai svarbiausia yra valdymo pradžios metai. Valdymo pradžia įprasmina dinastijų pasikeitimus, o taip pat pasikeitimus valstybių gyvenime. Gimimo ir mirties datos yra asmeninės, bet garbingos ir minėtinos.
Turėtų būti suprantama, kad 10, 20, 25, 50, 75, 100 metų grandinėje svarbiausi yra 100 metų. Tolstant metų grandinei mažesnieji jubiliejai tampa mažiau reikšmingi.
Istorijos institutas siūlo švęsti 50 – metinius jubiliejus. Galima sutikti. Tada Karaliaus Gedimino jubiliejai būtų švenčiami sekančiai:
| Jubiliejinės datos | Gimimo metai | Atėjimo į valdžią
metai |
Mirties metai |
| 650 | 2025 | 1966 | 1991 |
| 700 | 2075 | 2016 | 2041 |
| 750 | 2125 | 2066 | 2091 |
Per šį šimtmetį šešios jubiliejinės datos!
Čia iškyla klausimas – ar moralu, ar etiška kelti klausimą – “ką švęsti” ar “kada švęsti”.
Panagrinėkime šios sekos istoriją.
1966 – jubiliejus ignoruotas. Sovietmetis.
1991 – jubiliejus paminėtas plačiau. Lietuvos Ryšių ministerija išleido vokus su Gedimino portretu ir 3 pašto ženklus – Gediminas, Trakų pilis, Vilniaus pilis.
1991- 09-28 vokai su pašto ženklais buvo antspaudojami specialiu jubiliejiniu štampu. Visur užrašai “Gediminas. 650. Mirties metinės. 1991”.
2016 – jubiliejus ignoruotas. Nepriklausoma Lietuva.
2025 – Lietuvos Istorijos institutas rekomenduoja švęsti. Kultūros ministerija, nieko nenuveikusi, kad būtų švenčiamas 700 metų jubiliejus 2016 metais, pritarė Istorijos institutui, kad būtų švenčiamas 650 metų jubiliejus 2025 metais.
Istorijos institutas išaiškino, kad nebūtina šventes sieti su tikslia data, ją galima pasirinkti tinkamesniu laiku, kaip kad šiais laikais Jungtinėjė karalystėje pasirinkta birželio mėnesį švęsti balandį gimusios Karalienės Elžbietos II gimimo sukaktį.
Tenka pastebėti, kad Karalienė Elžbieta II švenčia visus jubiliejus. Prisiminkime, kaip 2013 metais buvo švenčiamas karūnavimo 60-metis! Gimtadienis švenčiamas du kartus. Tikroji data balandžio 21 – kukliai, šeimos rate, o oficiali šventė vyksta vasaros pradžioje, kad permainingas Anglijos oras nekliudytų paradui ir iškilmingiems renginiams. Karališkieji rūmai labai rūpinasi, kad šventiniai renginiai vyktų geriausiomis sąlygomis ir juose dalyvautų kuo daugiau žmonių. Karalienė gerbia žmones – žmonės gerbia Karalienę.
O pas mus?
Vyriausybės kancleris įpareigojo LDK Valdovų Rūmus organizuoti Gedimino 700 metų jubiliejų. Valdovų Rūmai informavo, kad jie jau yra numatę 2016-11-23 dieną (?!) surengti plačiai visuomenei skirtą kultūros vakarą – LDK istorijos autoritetingų tyrinėtojų Gediminaičių ir kitų Europos monarchų dinastijų geneologinių ryšių žinovų, archeologų, heraldikos specialistų, kultūros istorijos tyrinėtojų, publicistų ir kultūrininkų bendruomenės atstovų viešą diskusiją apie Gediminaičių dinastijos įsitvirtinimą Lietuvos valdyme.
Matome tipišką mūsuose akademinį renginį, kuriame bus daug ir apie daug ką kalbama, tačiau tai ne šventinis renginys visuomenei.
Buvo ir šiais metais jaunimo renginiai (dainų, šokių dienos), tačiau juose nei vienu žodžiu nebuvo užsiminta apie šį, neeilinį Lietuvos istorijos įvykį – Karaliaus Gedimino atėjimo į valdžią 700 metų jubiliejų.
LSVST supranta ir aiškina, kad tokios šventės turi būti Lietuvos žmonėms, plačiajai visuomenei, su įdomiais renginiais, paradais, skrydžiais … Tai turi būti valstybės renginiai žmonėms, organizuojami vasaros mėnesiais.
LSVST vis dar tikisi ir primygtinai prašo pagerbti Karalių Gediminą valstybės lygiu, kad tai būtų įsimintini renginiai Lietuvos žmonėms ir ypatingai jaunimui.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Istorinės grupės vadovas G. Adomaitis
Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, R. Arutiunianas, A. Augulis, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, A. Baranauskienė, S. Boreika, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, K. Milius, J. Parnarauskas, V. Ramanauskas, G. Rotomskienė, P. Sakalauskas, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, E. Švedienė, L. Veličkaitė, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: A. Budriūnas +370 673 95837, L. Kerosierius +370 5 231 8111, G. Adomaitis +370 611 30131 Adresas korespondencijai Balsių 59. LT-08400, Vilnius