Tėvynė mūsų

Konstitucija neįgali, įstatymas lyg guminis

Written by admin · 2 min read

Šiandieninė Lietuvos realybė: Konstitucija neįgali, įstatymas lyg guminis

2012 m. gegužės mėn. 19 d. Klaipėdoje įvyko eitynės ir protesto akcija, į kurią susirinko daugiau kaip 200 piliečių. Renginys praėjo sklandžiai, be jokių neramumų.
2012 m. biržželio mėn. 1 d. man paskambino iš Klaipėdos apskrities VPK viešosios tvarkos biuro ir paprašė prisistatyti birželio 4 d., 14 val. bei pasiaiškinti dėl nesankcionuoto mitingo Atgimimo aikštėje gegužės mėn. 19 dieną.

Mielieji įstatymo sergėtojai, kodėl nesivadovaujate pagrindiniu šalies įstatymu, Konstitucija? Konstitucijos 36 str. teigia, kad:

„Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.“ Kaip atsitiko, kad tautos išrinkta valdžia, kurios pagrindinė misija yra leisti įstatymus, vadovaujantis Konstitu-cija, nutarė pasityčioti iš svarbiausio šalies įstatymo – Konstitucijos? Valdžiai Konstitucija tarsi neegzistuoja, ir ji pakišo mums kastruotą susirinkimų įstatymą. Kokią teisę turėjo mus, piliečius, paversti beteisiais jų siaurų interesų įkaitais ir įrašyti, kad LR susirinkimų įstatymo 9 str. reikalauja pranešti apie susirinkimą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos? Juk tai visiškai neatitinka 36 Konstitucijos straipsnio.

Gal įstatymų leidėjai užmiršo skaudžius 1940 metus, kai už sovietinį auksą parsidavė vyriausias Lietuvos kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas ir davė nurodymą Lietuvos kariuomenei nedideliais būriais vykti į apmokymus, o tuo metu sovietų armija su tankais įžygiavo į Lietuvą?

Kas gali paneigti, kad susirinkimų įstatymas yra paruoštas taip, kad ir vėl papirkus aukščiausius Lietuvos pareigūnus, valdžios atstovai duos nurodymus pagal Rytų kaimynų pageidavimus, ir tauta negalės net taikiai pasipriešinti, nes susirinkimų įstatymas reikalauja atnešti prašymą apie organizuojamą pasipriešinimo akciją prieš penkias darbo dienas.

Klaipėdiečiai klausia: “O kas toliau?”

Gegužės 31 d. į pilietinę akciją “Už laisvą žodį”, surengtą Atgimimo aikštėje, klaipėdiečiai atėjo nešini štai tokio turinio plakatais: „Iš „Lietuvos žinių“ liko tik prezidentūros kastratas“, „Lietuvoje nebėra laisvo žodžio“, “Tomai Dapkau, Valdai Vasiliauskai, nenusiminkite, KGB mokiniai siautės neamžinai“, “Padorūs žurnalistai, vienykitės prieš chuntą“.

Atėjusieji į taikią akciją teigė: „Sunaikinę laisvą žodį, sunaikiname tautą. Štai tokių nedorų, niekingų tikslų siekia tie, kurie turi valdžią. Prezidentūra, kuri turėtų Lietuvos žmones ginti nuo korumpuotų, tik pinigus mylinčių valdžiažmogių, parsidavė ir ėmė vykdyti jų užsakymus“. Klaipėdiečiai klausė: „Tauta išduota ir suspardyta ne tik Klonio gatvėje. Tauta spardoma, žeminama ir mulkinama visoje Lietuvoje. O kas toliau?“

Komiteto “Teisėjai Neringai Venckienei ginti” trumpa veiklos ataskaita

Iniciatyvinė grupė

2012 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje vykusiame mitinge teisininkė Zita Šličytė pasiūlė įkurti komitetą Teisėjai Neringai Venckienei ginti. Zita Šličytė teigė, kad kaip teisininkė suvokia, jog už teisėtus reikalavimus bus siekiama susidoroti su N. Venckiene, ir valdžia įjungs naikinimo mašiną jai traiškyti. Todėl šis visuomeninis komitetas buvo įkurtas, o jo pirmininke išrinkta teisininkė, Klaipėdos miesto tarybos narė Z. Šličytė.

Buvo paruošta deklaracija, kurią komiteto nariai paviešino spaudoje. Deklaraciją galite pasiskaityti laikraštyje „Vakarų ekspresas“ (2012-05-22) , straipsnio pavadinimas „Deklaracija“.

Artimiausi komiteto planai yra aplankyti Žemaitijos miestus bei miestelius ir pagrindinėse aikštėse perskaityti trumpą pranešimą apie bylas, kuriose yra pateikiami kaltinimai pedofilija. Pirmiausiai Z. Šličytė su savo bendražygiais ruošiasi aplankyti Skuodą.

Atgimimo aikštės žinios

2012m. birželio 2d.