Tėvynė mūsų

LYTINIS, ELITINIS, POLITINIS

Written by admin · 6 min read

Vienos šaknies, bet skirtingos esmės trys žodžiai. Ir visi atstumiantys – tiek kiekvienas atskirtai paėmus, tieks juos visus apibendrinus „liberalo“ vardu.

Kad ir kaip norėtumei švelniau, bet kiekvienas žodis vistiek ką nors nepriimtino primena. Antai,  patys liberalai save rinkimų metu įvardino „sveiko proto dešiniaisiaiS“, tačiau mosikuoja vaivorykštine vėliava, tai yra homoseksualų simboliu?! Kai medikų nuomone homoseksualizmas – tai tam tikrų psichinių ligų lydintis sindromas, išnykstantis pagydžius pagrindinę ligą. Statistiniai duomenys 70 proc., pateikti Seime Tarptautinės konferencijos metu, patvirtina šią hipotezę. Likusieji 30 proc. – akivaizdūs asocializacijos produktai, tai yra ištvirkėliai.

Taigi, lytinis liberalų aspektas akivaizdžiai nieko bendro su sveiku protu neturi, o atvirkščiai – patologiškas. Elitinis – susijęs su socialine piliečių padėtimi, labai išraiškingai atsispindi liberalo E.Masiulio ištaroje apie tuos, kurie dirba tik už 5 000 litų,kaip apie bepročius?!! Kai 80proc. Lietuvos gyventojų skursta su keliais šimtais litų pajamų ir nuo bado ginasi grybais, uogom ir rūgštynėm. Toks proto, o ne valdžios korupcijos vertinimas akivaizdžiai rodo, kad liberalas tai „…eretikas, blogesnis už žmogžudį, plėšiką ar paleistuvį“, kaip juos  apibūdino Ispanų filosofas Miguel de Unomuno.

Politinis liberalo portretas ryškėja liberalizmo ideologijoje, siekiančioje valsybės vaidmens apribojimo iki minimumo ir asmenybės laisvės išplėtimo iki žmogaus be principų lygio.

Argi ši liberalizmo ideologija neveda valstybių į savižudybę? Šią liberalizmo ideiologijos slaptą misiją Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas įvertino „…tiek pat žalingą, kaip komunizmas, ir taip kaip ir komunizmo, jos laukia pralaimėjimas. “

Taigi, 3 žodžiai ir kokios šiurpios jų įgyvendinimo pasekmės. Pabandom pasekti žodžių tapimo kūnu kelius Lietuvoje.

Žodis žudo – žodis gydo. Visuotinai žinoma tiesa, kurią dažnai įgyvendiname ir „šventai pameluodami“, ar nevertai pagirdami (komplimentu), su geranorišku tikslu – pagelbėti. Bet ir be gelbėjimo, o su viltimi į ateitį mes net sveikinamės ir atsisveikiname gero vieni kitiems linkėdami (laba diena, viso gero), žadėdami (iki greito) ar net įspėdami (atsargiai, gero kelio)…

Žinome, kad žodis tampa kūnu, t. y. materializuojasi.

Taigi, tuos gerus žodžius sakome raiškiai, aiškiai ir lėtai. Netgi tyčia pratęsdami tą gerumą. Maža to – dar juos surimuojant, į eilėraščių posmus sudėliojant ir, dar geriau, su melodija juos išdainuojant. Taip susikūrė gerumo dainos, giesmės ir himnai, oratorijos, simfonijos ir operos.

Geriems žodžiams išsakyti arba jų pasiklausyti žmonės renkasi draugėn į teatrų sales, maldos namus, į mitingus ar dainų šventes. Sugrįžta iš tokių susibūrimu su atlėgusia širdimi, pakylėta siela ir dar ilgai gerumo dvasia skaidrina mintis, lygina rūpesčių raukšles ir spindi akyse.

Gerumo niekad nebūna per daug. Todėl motinėlės jau nuo lopšio dainuoja, darželiuose eilėraščius deklamuoja, mokyklose – žodelius raidelėmis rikiuoja, o suaugę – juos rašo ir vieni kitiems dovanoja. Svarbiausia, kad gerus žodžius lydi geri darbai.

Deja, yra žodžių, kurie žudo. Smerkiantys, žeminantys, peikiantys, koliojantys ar net keikiantys, o ir jie materializuojasi… Ir ne vien raštuose išlikę – „Prakeikti lobiai“, „Prakeikti vienuoliai“, prakeikta karta, tauta ar net visas amžius…

Labai retai prakeiksmo žodžiai užrašomi. O, jei užrašomi, tai tokia knyga – labai slepiama. O jei prakeiksmas ir surimuojamas („…būkit, budeliai, prakeikti, už nekaltą kraują! Te perkūnas, jus prakeikti, nuo žemelės rauja!“), tai tik labai plačiame paaiškinimų kontekste (pvz., poema apie Čičinską), kad su prakeiksmu pražūtų ir visos blogos pasekmės…

Su blogu žodžiu reikia būti ypač atsargiam. Todėl vietoj jų buvo sugalvota daug pakaitalų, kad nepaleisti blogo žodžio kaip žvirblio iš burnos, ir, kad piktu jaučiu jis nesugrįžtų…
    Todėl vietoj velnio (aiškiai visų prakeikto pragarinio), sakome – nelabasis (negeras).

Vietoj raganos – uošvienė, vietoj budelio – kirvio kotas. Taip blogo žodžio pakaitalas lyg ir tampa eiliniu žodžiu, nors mintyse visi suprantame visai ką kitą.

Šitokį išmintingą keiksmažodžių nukenksminimą, deja, galima pritaikyti ir didžiausiam blogiui pridengti ir už gėrį jį pateikti! Antai, narkomanijos vieną rūšį (kvaišinimąsi kanapėm ar aguonom) pakeitus kitu kvaišalu (pvz., metadonu) ir pavadinus tokį kvaišinimąsi – terapija, o metadoną-pakaitine rūšimi, gauname iš bėdų bėdos jau naują ir pažangų gydymo būdą nuo narkomanijos, vadinamą „pakaitine terapija“!

Ir nesvarbu, kad šiuo atveju visai netinka patarlė „kylis-kyliu“, kad nuo šios „terapijos“ metodonu 5 kartus padaugėja narkomanų, kad nuo jos 30 proc. „besigydančiųjų“ miršta, –  suinteresuotoji SAM visais keliais pramušinėja šio būdo įteisinimą!

Iškart atsimename, – narkomafija pasaulyje pati galingiausia, turtingiausia ir kriminogeniškiausia.

Dar baisesnį reiškinį pakaitiniu žodžiu jau pridengė politikai ištvirkavimo platų diapazoną (visą vaivorykštinį spektrą) įvardindami „kita lytine orientacija“. Ir vėlgi, ignoruojant akivaizdų visos „vaivorykštės“ kriminalizaciją, nesiskaitant nei su visuomenine opinija, jos apsauga, nei su konstitucinėmis nuostatomis, šios „orientacijos“ poreikiai palaipsniui įtvirtinami įvairiuose įstatymuose ir akivaizdžiai demoralizuoja šeimas.

Atsiminkime, kad seniausios žmonijos profesijos (prostitucijos), išgyvenusios Sodomą ir Gomorą ir įsitvirtinusios „sekso revoliucijos“ vardu planetoje, prekinis ženklas – Sifilis, ŽIV ir AIDS. Tai mirties dalgiai, nenumaldomi, neišvengiami ir aštrūs.

Jau 2 „pakaitiniai“ žodžiai dengia mirtinas blogybes…

Bet, kai įsisiūbuoji su tais pakaitiniais žodžiais tai ir nebegali sustot.

Beveik milijardą kainuojantis kasmet mokesčių mokėtojams yra žodis – „kompensacinis“. Vien tik kompensaciniams vaistams išskiriami iš biudžeto po 0,5 milijardo kasmet, o sunaudojama ir visi 800 000!!! Čia toks įteisintas korupcijos „klondaikas“ ligonių vaistų vardu. SAM „užpirkinėja“ pasakiškomis kainomis vaistus, paskui juos pardavinėja už tikrą kainą ligoniams, o skirtumą nuo pasakos iki realybės – „ kompensuoja“ sau iš mokesčių mokėtojų pinigų.

O atrodytų reikalas paprastas – pasiieškojai pigiau parduodančių vaistus ir tą 0,5 milijardo – padalini pensininkams, kad nebūtų patys skurdžiausi ES. Labai paprastą būdą žino ubagėliai – pereina per tiltą į Kalingrado sritį ir nusiperka vaistus be kompensacijų ir 10 kartų pigiau… Ir korupcija Lietuvoje jau sumažėja 10 kartų.

Antra kompensavimo „El Dorado“ kasykla – renovuojami namai. Dabar valstybė kompensuoja tik 10-15 %, nors tai ne iš mūsų biudžeto, o ES teikiama pagalba. Tai ne – geriau ją neišnaudotą grąžins atgalios, bet saviškiams ubagėliams nepadės! Kaip ir su ES skirtais 24 milijonais invalidams – grąžino. O va, „nusiorientavusiems“ dargi prie ES išskirtų – pridėjo antra tiek  iš mūsų kišenių bei pilnai juos „įsisavimo“…

Kažkaip „neskaniai“ kvepia – lyg ir „atkatu“, lyg ir dalybom… Na, bet už tai socialinio aprūpinimo ministrė V. Blinkevičiūrė apdovanota europarlamentaro mandatu…

O čia, dar Lietuvėlėje reziduojantis A. Kubilius, prispaustas prie sienos, šiaip ne taip prakošė per dantis, kad kompensuos butų renovaciją 50 proc., bet trumpai… Manyk – reik skubėti, kol nepersigalvojo… Ar kitaip kaip tą kompensacinį atkatą atgauti nesumąstė?

Na ir visut visutėliai prigijęs bei ypač garbingu žodžiu tapęs – „donoras“! Pradžioje tai buvo nemokamai dovanojamo kraujo mirštančiajam akcija, bet kai ji išaugo į sistemingą pastovią veiklą – užkliuvo ir kontrolei: ar tik donorų kraujas nepardavinėjamas? Tačiau, skandalas dar pačioje pradžioje virtuoziškai buvo užslopintas ir neįgavo reikiamo pagreičio, taigi, prokuratūros nepasiekė… O kai antrą kartą užkliuvo, tai lyg ir išlindo ylos iš maišo, bet kaip joms ten baigėsi – neaišku… 

Tačiau, XX-XXI amžių pakaitinio žodžio didžiausios šlovės nusipelno „taikingojo atomo“ etiketė. Na, ir kas, kad numetus ant Hirosimos ir Nagasakio bombas per minutę žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o antra tiek – kankinasi nuo spindulinės ligos? Na tai kas, kad po Černobylio katastrofos į tuos pragaro nasrus iš pasiųstų milijono vyrų kaip ąžuolų šiandien jau 200 000 numirė? Na ir kas, kad trečdalis iš jų liko luoši, o likusieji kankinasi polivalentinėmis ligomis? Na tai kas, kad Černobylio nuspinduliuota Žemė bus 2 ledynmečius netinkama gyvybei. Na tai kas, kad iki šiolei nėra kur palaidoti radioaktyvių atliekų?

Nežiūrint į visa tai, AE vis dar vadinamos „švariausiomis, taikingomis ir pigiomis“?!! Ir tai net po Fukušimos tragedijos! Ir net po referndumo Lietuvoje dėl AE, kuriame piliečiai pasisakė prieš atominę!!!

Ir tai vien dėl to, kad radiacija nesimato plika akimi, o visuomenė neturi dozimetrų pamatuoti visų atmosferoje susprogdintų bombų paskleistos radiacijos, visų avarijų atominėse objektuose išspinduliuotos mirties, jau nebekalbant apie Černobylį ar Fukušimą. Vien dėl to, kad TATENA su PSO slepia avarijų branduoliniuose objektuose pasekmes: dėl informacijos stokos apie milijoninius žmonių gyvybių nuostolius, sergančiųjų nepagydomomis ligomis procentą, apie luošuosius bei didėjantį išsigimimą ar visišką gyventojų nevaisingumą. O liberlioji ES apbginti vaivorykštinę mažumą sukūrė programą ir jos įgyvendinimui išskyrė 17 milijardų eurų!!! Taigi, ir iš mūsų kišenių  – homoseksualams, o ne jaunimui, pensininkams ar badaujantiems Afrikos vaikams.
Štai tokia žodžio galia. Žudančio žodžio pasekmės. Pavadinus patį baisiausią energijos šaltinį – atomą – taikingu ir dar pačiu švariausiu!!! Vien ant okeanų krantų pristatyta (kaip Fukušimoje) virš 70 AE, kurios tyliai teršia Žemės gyvybės gelmes kasdien arba drioksteli kelis kartus baisiau… bet tai nematoma, tyli mirtis, kankinanti liga ar luošystė bei nepataisomas išsigimimas…

O pas mus per orų prognozę pranešama…apie kietų dalelių (dulkių)?! viršnorminį padidėjimą ir nerekomendavimą būti lauke…

O kur dar AE, pastatytos tektoninėje zonoje, kaip mūsiškė Ignalinos jėgainė? ! Šiaip ne taip Žalieji ją uždarė su ES pagalba, tai ne, ruošiamasi statyti naują! Precizišką.

Nors esmė glūdi nereguliuojamoje tektonikoje ir ne pelningoje ekonomikoje, bet pakaitinis žodis „preciziškas“ premjero lūpose tampa ne tik nuosprendžiu Tautai, bet ir atviru leidimu kaimynams (Lenkijai, Kaliningradui ir Baltarusijai) statyti dar tris AE ant to pačio tektoninio lūžio!!!

Šiandien lietuvių Tauta už A. Kubiliaus pakaitinį žodį „preciziškai“ jau prasiskolinta 40 milijardų su 10 proc. palūkanų ir toliau bus skurdinama per 2 kartas, o abejotiną pelną į kišenę įsidės elitas. Tai geriausiu atveju.

Blogiausiu atveju – eilinio žemės drebėjimo metu katastrofa ištiks nebe vieną Ignalinos jėgainę, o 1 iš 4 AE (Lenkijoje, Kaliningrade, Baltarusijoje) taigi, rizikos laipsnis keturgubėja!!! Pasekmės kaip ir Černobylyje – dvigubai didesnės už Lietuvos žemės plotą liks netinkamos gyventi 2 ledynmečius.

Tokia Lietuvą žudančio pakaitinio A. Kubiliaus žodžio „precizika“ kaina. Ar mums reikia tokio brangaus premjero? Iš krizės į krizę valstybę murkdančio? Šiandininę ir 2 būsimas kartas praskolinusio bei radioaktyviai mirties šmėklai mus pasmerkusio?
Tauta irgi turi savo žodį. Sprendžiamą.

Konstitucijoje įtvirtinta ir tik jai leidžiama spręsti valstybės klausimus referendumu.
Tuo tarpu „krizinio premjero“ precizišką įvaizdį perėmė naujasis premjeras (A.Butkevičius) ir, su prezidentės palaiminimu – nesiskaityti su Tautos valia, pareikšta referendume (AE-NE!), – jau ėmėsi svarstyti Seime naujos AE statybos įstatymą!!!

Ir nesvarbi tektoninė zona.

Ir nesvarbi radioaktyvaus kuro priklausomybė Rusijai.

Ir nesvarbi radioaktyvių atliekų neišspręsta problema.

Ir nesvarbi 3 aplinkinių (Lenkijos, Kaliningrado, Baltarusijos) AE konkurencija.

Ir nesvarbi visuotinė pasaulyje AE perkainavimo banga, bei galima ES būsimo uždraudimo eksploatuoti AE grėsmė.

Svarbus, labai svarbus dar vienas korupcijos klondaikas, pompuojantis iš Tautos biudžeto milijardus į privačias kišenes, liberalaus „energetinės nepriklausomybės“ motyvo priedanga politinis, Seimo elito sprendimas.

Baudžiamas kodeksas juk iškopiuruotas – tai yra geri žodžiai, draudžiantys grobstyti Tautos turtą – išbraukti?! Mirties bausmė – tai yra geri žodžiai, draudžiantys net galvoti (planuoti nusikaltimą) – panaikinta?!

Štai taip liberalizmo „šaunūs žodeliai“ grindžia kelią Tautai į pragarą.

Vienas paskutinių Rūtos Gajauskaitės straipsnių “Laisvam laikraščiui”