Rugsėjo 22-ąją Lietuvoje ir Latvijoje minima Baltų vienybės diena. Ji tradiciškai minėta ir Jauniūnuose (Joniškio r.), Saulės mūšio vietoje (nuotr. menama mūšio vieta). Nuo 1991 metų čia yra siekiama įamžinti šį istorinį įvykį, kurio svarba Lietuvai niekas neabejoja.
Lietuvos kultūros fondo ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto iniciatyva Seime buvo surengta daug diskusijų, kreipimųsi į Vyriausybę. 2013 m. spalio 9 d. surengtame forume, skirtame Saulės mūšio pergalės 777-mečiui, jo dalyviai (kultūros paveldu besirūpinantys organizacijų atstovai, politikai, valstybės veikėjai, mokslininkai ir menininkai) dar kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, prašydami visokeriopai remti Saulės mūšio įamžinimą ir padėti išspręsti statybos užbaigimo finansavimą.
Saulės mūšio įamžinimui panaudota daugiau nei milijonas litų, atlikta apie 60 procentų objekto statybos svarbiausių darbų: parengtas projektas, suformuotos aikštės ir pylimai, požeminės komunikacijos, iškastas vandens telkinys, plytelėmis iškloti takai, kurie baigia užželti žole, stūkso žemių kalnai ir daugelis kitų nepabaigtų darbų. Statybos užbaigimui galėtų būti skiriamos Europos Sąjungos lėšos, tačiau tuo turėtų rūpintis ir Vyriausybės įgaliotos institucijos, o ne vien Joniškio rajono savivaldybė, nes tokios svarbos istorinis objektas yra ne vien savivaldybės, bet ir visos Lietuvos pasididžiavimo, o kartu ir rūpinimosi objektas. Ateityje tai galėtų būti ir didelis turistų traukos centras, esantis šalia Hansos kelio, pakeliui į Kryžių kalną, bei susibūrimų ir renginių vieta.
Ar visai Lietuvai svarbaus istorinio paminklo užbaigimas tebėra šios Vyriausybės prioritetas? Atsakymo laukia kultūrą ir istorinę atmintį gerbianti ir puoselėjanti visuomenė.
alkas.lt
SAULĖS MŪŠIS (VIKIPEDIJA)
Saulės mūšis (Šiaulių mūšis) – mūšis, įvykęs 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp žemaičių ir Kalavijuočių ordino kariuomenės, kuriame buvo sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas kitų baltų žemių užkariavimas
Mūšis vyko netoli dabartinio Šiaulių miesto, pagal labiausiai pagrįstą hipotezę (S. Zajančkovskis, Zenonas Ivinskis, Romas Batūra) – Mūšos ir Tautinio santakoje (ties dabartiniu Jauniūnų kaimu, Joniškio rajonas). Eiliuotoji Livonijos kronika nurodo, kad mūšis įvyko, kalavijuočiams grįžtant nuo Soule, Hermano Vartbergės kronika rašo, kad mūšis vyko in terram Sauleorum. Mūšis įvyko ankstyvą rytą.
Kalavijuočių ordinas, vadovaujamas magistro Folkvino (Volquin) iš Naumburgo, tuo metu turėjo sunkumų dėl sumažėjusių pajamų ir karinių pajėgų stygiaus. 1236 m. Folkvinas, remiamas iš Vokietijos atvykusių kryžininkų ir Pskovo karių, suorganizavo žygį į Žemaitiją.
Žygyje taip pat dalyvavo grafai Teodorikas fon Hazeldorfas ir Heinrichas fon Danenbergas, su savo kariuomenėmis atvykę Popiežiui Grigaliui IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbus kryžiaus žygį prieš Lietuvą. Riteriams įsiveržus į Lietuvą, buvo nusiaubta plati teritorija ir susiruošta žygiuoti atgal.
Kalavijuočiams ir jų talkininkams grįžtant, prie upės brastos jie sutiko Lietuvos karius. Nenorėdami rizikuoti ir prarasti savo žirgus pelkėtoje vietovėje, kryžininkai atsisakė kovoti ne raiti ir žygio dalyviai buvo priversti pasilikti nakvynei. Kitą rytą žemaičiai, greičiausiai vadovaujami kunigaikščio Vykinto, puolė kalavijuočius. Manoma, kad lengvai ginkluoti kalavijuočių vadovaujami vietiniai Livonijos kariai pabėgo iš mūšio lauko, o sunkiai ginkluoti riteriai, įskaitant magistrą Folkviną, buvo išžudyti.
Po šio mūšio Kalavijuočių ordinas nebeatsigavo ir 1237 m. buvo įjungtas į Vokiečių ordiną.